Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.
„Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti. Būtų postūmis žmonėms padaryti savo turto „higieną“ – ar tikrai jis jiems reikalingas“, – prognozavo M.Statulevičius.
Jo teigimu, šiam mokesčiui labiau tiktų ne NT, o infrastruktūros gerinimo pavadinimas, jį, be gyventojų, turėtų mokėti ir valstybė bei savivaldybės, kurių įmonės ir įstaigos, religinės bendruomenės, kitos organizacijos dabar nuo NT mokesčio atleistos.
„Tai būtų proga peržiūrėti ar, pavyzdžiui, valstybės institucijoms reikia tiek nekilnojamo turto, nes kai reikia mokėti tik komunalinius mokesčius, tai mažiau skauda, o kai reikės mokėti ir NT mokestį, gal pagalvos, ar valdininkui reikia 30 kv. metrų kabineto, o gal verta optimizuotis, kaip tą yra padaręs verslas“, – teigė NT plėtros asociacijos vadovas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, jog naujasis mokestis turėtų būti simbolinis – tarsi komunalinių mokesčių papildoma dedamoji, kuri galėtų sudaryti iki ketvirtadalio šių mokesčių sumos.
