15min primena, kad pirmadienį Finansų ministerija pristatė siūlymą apmokestinti visus asmenis, kurie turi NT, verto daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
Turintiems 100 tūkst. eurų būsto vertės būstą jokio mokesčio mokėti nereikėtų. Dalis, viršijanti 100 tūkst. eurų, bet nesiekianti 300 tūkst., būtų apmokestinama 0,5 proc. tarifu. Tad 150 tūkst. eurų vertės būstas per metus atsieitų 250 eurų, 200 tūkst. eurų – 500 eurų.
Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
Tokie centrinės valdžios planai atkreipė R.Šimašiaus dėmesį, kuris antradienį feisbuke pareiškė, kad „Vyriausybė mus (vilniečius, – 15min past.) vėl baudžia už tai, kad gerai, laisvai ir efektyviai gyvename – ims iš mūsų, atiduos kitiems“.
Taip pat Vilniaus meras atkreipė dėmesį, kad NT mokestis teks ne sostinei, o nuguls bendrame biudžete.
„Kad mokestis, neva įvestas „turčiams“, galiausiai palies visus, buvo aišku nuo pat pradžių. Sakiau apie tai dar prieš įvedant jį.
Logiška argumentacija, kad šis mokestis pakeistų kitus mokesčius, taip pat lieka tik tuščios kalbos, nes mokestinės naštos mažinti ši valdžia nebesiruošia.
O kad NT mokestis nukeliauja ne vietos savivaldybei, bet valstybei – čia toks kaip ir anti išradimas gaunasi, paneigiantis Vakarų pasaulio praktiką.
Jei čia link tos gerovės valstybės, tai gal ačiū, bet ne“, – feisbuke rašė R.Šimašius.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad pažeminus neapmokestinamąją NT vertę „Lietuvoje ženkliai padaugės ūkininkų, menininkų, švietėjų bei netradicinių religinių bendruomenių kulto apeigų reikmenų gamintojų“.
Tai pagrįsdamas jis pateikia eilę NT mokesčio įstatyme įrašytų lengvatų. Pavyzdžiui, NT mokesčio nereikia mokėti įmonėms, kurios uždirba iš žemės ūkio veiklos, taip pat asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą, kurie naudoja NT kūrybinei veiklai. Jei naudojate NT švietimo darbui, mokesčiui taikoma lengvata. Pastaroji taip pat taikoma religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamajam turtui.
„Tegyvuoja gyvulių ūkis!“, – prideda Ž.Mauricas.
Iškart po pranešimo apie naujus mokesčius feisbuke savo komentarą paskelbė Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Dabar „buržujus“ Lietuvoje prasidės ne nuo antro buto, o nuo šimto tūkstančių butais, sodais ir sandėliukais“, – ironizavo ji.
I.Šimonytės teigimu, Finansų ministerijos siūlymai „nėra joks nekilnojamojo turto mokestis“, mat šis teks biudžetui, o ne savivaldybėms. Be to, jos nuomone, NT mokestis, kuris dažnai vadintas „prabangos“, vis labiau mutuoja.
„Kadangi yra apmokestinamas ne turtas, o kažkokia suneštinė vertė per capita, nenuostabu, kad yra ir būdų tą vertę padalinti, o negalinčių to padaryti žmonių padėtis yra santykinai prastesnė. Valdžia tą problemą dar gilina, sudarydama itin palankias sąlygas mokesčio išvengti patiems turtingiausiems – tereikia įsisteigti įmonę.
<...> Bet tai, kas veikia ir siūloma gilinti, nėra NT mokestis. Tai kažkokia gerbūvio mokesčio (wealth tax) mutacija, kur „gerbūviu“ suprantama tik tai, ką galima pačiupinėti. Todėl turintis pusėtiną butą pusėtinoj vietoj taps mokesčio, kuris buvo nupaišytas prabangai apmokestinti, mokėtoju. Bet turintis akcijų už keliasdešimt mln. vertės ar jachtą už milijoną jokiu turčiu nebus laikomas“, – komentavo ji.
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė pirmadienį feisbuke pasidalino abejonėmis, ar nebus daugiau mokančiųjų. Jos manymu, nekilnojamojo turto kainos turėtų kristi, nes atsiras daugiau parduodančių.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarsto, kad mokesčio didinimas skaudžiausiai paveiks viduriniąją klasę, ekonominės klasės būsto pirkėjus.
M.Statulevičius: tai ydinga praktika
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pirmadienį 15min pakomentavo naujus Finansų ministerijos mokestinius pasiūlymus susijusius su NT.
„Čia yra ydinga praktika. Žiūrima segmentuotai, tik mažinama kartelė. Pirma, šie pinigai nepakeis principo, kaip buvo anksčiau – jie pateks į valstybės biudžetą. O NT mokestis iš principo turi būti infrastruktūros mokestis ir visi pinigai turėtų būti skirti savivaldybėms, o ne dar papildyti simboliškai valstybės biudžetą. Planuoja surinkti 8 mln. eurų, bet tai nesprendžia problemų. Savivaldybėms tai būtų gyvybiškai svarbūs pinigai, ypač didžiosioms, kurios aktyviai investuoja į augančius miestus“, – sakė jis.
M.Statulevičiaus teigimu, šį mokestį „sunku komentuoti kitaip nei socialinio teisingumo mokestį“. Be to, jo nuomone, teisingiausia būtų, jei visi piliečiai mokėtų, kad ir nedideles sumas.
„Visi naudojasi ta infrastruktūra, todėl visi turi bent simboliškai prie jos prisidėti“, – įsitikinęs LNTPA vadovas.
