Pagal ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytą planą, naujasis NT mokestis būtų taikomas visiems tokio turto savininkams. Iki šiol šį mokestį mokėdavo tik tie, kurių bendra NT vertė viršydavo 150 tūkst. eurų.
Naujoji tvarka, apmokestinanti kiekvieną NT vienetą, leistų nustatyti, kuriai savivaldybei turėtų atitekti nuo konkretaus objekto mokami mokesčiai. Pagal dabartinę tvarką, tai padaryti sunku, nes asmuo gali turėti turto įvairiose savivaldybėse, dėl ko paprastesne išeitimi tampa modelis visą surinktą mokestį pervesti į valstybės biudžetą.
Pagal naująją tvarką, lengvata būtų suteikiama pagrindiniam asmens būstui – sumažinti tarifai būtų paskaičiuojami atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės NT vertės medianą.
Jeigu turto vertė neviršija savivaldybės medianos, NT mokestis turėtų siekti 0,03 proc. nuo turto vertės, nuo pirmos medianos iki antros – 0,06 proc., o jeigu turto vertė viršija dvi medianas – 0,1 proc.
Pagal Finansų ministerijos pateiktą pavyzdį, vienos medianos vertę viršijantis tas pats objektas apmokestinamas pagal du arba tris skirtingus tarifus. Tarkime, jei Vilniuje esančio objekto mokestinė vertė yra 177 000 eurų, o Vilniaus miesto gyvenamosios paskirties NT objektų mediana yra 60 100 eurų, NT mokestis skaičiuojamas ne pritaikant aukščiausią tarifą, o turto vertę išskaidant.
Pateiktu atveju, už pirmąją medianą (60 100 eurų) – būtų taikomas 0,03 proc. tarifas (18,03 eurų), už antrąją medianą – 0,06 proc. (36,06 eurų). Tuomet už visą antrąją medianą viršijančią NT vertės dalį (šiuo atveju – 56 800 eurų) reikėtų sumokėti 0,1 proc. tarifą (56,8 eurų).
Taip visas NT mokestis šiuo atveju siektų 110,89 euro per metus.
Kitam gyventojo NT, tokiam kaip sodai ar papildomi butai, būtų taikomas 0,1–1 proc. tarifas, o jei turtas naudojamas ūkinėje veikloje – nuo 0,1 iki 3 proc. Tikslius tarifus, vadovaujantis įstatymais, galėtų nustatyti savivaldybė.
Ekonomistas: naujasis mokestis atvertų kelią GPM mažinimui
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad toks mokestis iš esmės yra neblogas tuo atžvilgiu, kad skirtas visiems gyventojams.
„Gero NT mokesčio bruožas ir yra plati mokestinė bazė, jo taikymas, nes kuomet tai yra prabangos mokestis ir yra nukreiptas į kelis mokesčių mokėtojus, jis gali suteikti psichologinį pasitenkinimą, bet biudžeto nepapildo. Šiuo atveju, Lietuvos NT apmokestinimo problema yra sprendžiama“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausias naujojo mokesčio atnešamas rezultatas – stiprinami savivaldybių finansai, tačiau kartu naujoji schema galėtų tapti pradžia kitiems pokyčiams, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimui. Iki šiol pagrindinės savivaldybių pajamos iš jose registruotų gyventojų ir yra surenkamos per GPM, todėl, N.Mačiulio teigimu, sumažinus GPM, savivaldybių pajamas būtų galima kompensuoti NT mokesčiais.
R.Žakaitienė: apie tvarką dar tikrai diskutuosime
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė 15min sakė, kad įstatymo projektus asociacija gavo tik penktadienį, todėl dar nespėjo susipažinti su siūlomo NT mokesčio subtilybėmis. Asociacija tikisi šią savaitę nuotolinio susitikimo metu aptarti pasiūlymą su Finansų ministerija.
„Visame demokratiniame pasaulyje piliečių NT mokestis yra savivaldos mokestis. Tas turtas yra savivaldybėse, tai atitinkamai reikalinga ir infrastruktūra, reikalinga tą turtą naudoti“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
Ji spėjo, kad, derinant poziciją su savivaldybėmis, didelio nepasitenkinimo siūlomu NT mokesčiu neturėtų būti. Tačiau didelės euforijos greičiausiai taip pat nebus.
„Kol kas labai neaišku, ar tai iš tikrųjų labai padidins savivaldybių savarankiškas pajamas. Šiandien savarankiški savivaldybių mokesčiai tesudaro 10 proc. jų biudžeto, visa kita yra tai, ką nustato Vyriausybė GPM procentu kiekvienais metais tvirtinant biudžetą“, – sakė pašnekovė.
Finansų ministerija siūlo, kad naujasis NT įstatymas įsigaliotų tik 2024 m., pirmosios deklaracijos bus 2025 m.
„Kokia situacija bus 2025 m. pradžioje, mums visiems sunkoka dabar spręsti. Nė vienas mokestis nedžiugina, niekas nenori jų mokėti, bet mes diskutuosime“, – 15min komentavo R.Žakaitienė.
13,5 euro per metus – daug ar mažai?
Finansų ministerija skaičiuoja, kad nedaug NT turintiems savininkams metinis mokestis būtų simbolinis. Ministerijos atstovų teigimu, šiandienos kainomis, vidutinis metinis mokestis siektų apie 13,5 euro. Iš viso Lietuvoje būtų apie 1,2 mln. NT mokesčio mokėtojų.
Tiems, kurie negali sumokėti keliolikos eurų per metus, ministerija siūlo papildomų lengvatų. Pagal projektą, senjorams nuo 65 metų, kurie neišgali susimokėti naujojo mokesčio, prievolė galėtų būti atidėta iki 10 metų arba iki turto perleidimo. Savivaldybės galėtų ir savo nuožiūra nustatyti, kurioms dar grupėms taikyti tokio mokesčio atidėjimą.
Vis dėlto N.Mačiulis mano, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi ne tokius didelius ir brangius būstus, todėl greičiausiai per metus mokėtų net ir mažesnį mokestį.
„Turbūt čia tikrai nėra problema susimokėti 5 ar 10 eurų per metus, kada mes matome situaciją, kai vidutinė senatvės pensija padidėja 50 eurų“, – kalbėjo ekonomistas.
Komentuodamas Finansų ministerijos pasiūlytas išimtis, ekonomistas sakė, kad bet kokios išimtys mažina mokesčių efektyvumą, tačiau šiuo atveju, greičiausiai, jos buvo pasiūlytos tam, kad sulauktų mažiau pasipriešinimo visuomenėje ir šį mokestį būtų lengviau priimti ar bent jau sumažinti visuomenės pasipriešinimą tokiai pertvarkai.
O R.Žakaitienė pabrėžė psichologinį visuotinio NT mokesčio poveikį – anot jos, žmonės nesidžiaugia nė vienu nauju mokesčiu, ypač tokiu laikotarpiu, kai infliacija didelė, o pasaulio rinkose vyrauja neapibrėžtumas.
„Ar 13 eurų, ar 100 eurų labai priklauso nuo to, kas kokią sumą gali mokėti ir kokį turtą turi. Bet galbūt NT mokestis bus paskata tiems, kurie užsiima komercine veikla pirkdami, nuomodami ir sukurdami keistoką situaciją rinkoje, kai žmonės turi labai brangiai mokėti už nuomą ir pan.“, – komentavo Savivaldybių asociacijos direktorė.
Vis dėlto mokesčio esmė, pasak R.Žakaitienės, yra tai, kad valstybė po truputėlį pratina žmones prie NT mokesčio. „Juridiniai asmenys – moka, žemę turintys – moka, bet ar tai didelė, ar tai maža suma, reikia spręsti pagal konkrečios savivaldybės situaciją“, – kalbėjo ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad atskiro dėmesio svarstant modelį reikalauja vyresnio amžiaus žmonių padėtis. „Jie dažnai neturi galimybių užsidirbti papildomai, be to, yra tiesiogiai priklausomi nuo valstybės socialinės politikos. Gal Vyriausybė matys prasmę atidėti mokesčio įsigaliojimą senjorams iki turto perleidimo ar paveldėjimo taip, jog mokestis būtų mokamas tik pasikeitus būsto savininkui“, – 15min komentavo jis.
Tačiau N.Mačiulis su nuomone, kad siūlomi mokesčiai sudarys finansinių sunkumų, nesutinka. Jis teigė, kad siūlomi tarifai yra labai simboliniai ir tolimesnėje ateityje dar turėtų keistis. „5 ar 10 eurų yra ne tos sumos, dėl kurių kas nors ginčytųsi ir išgyventų. Net ir skurdžiausiai gyvenantiems asmenims tai yra tikrai labai simbolinė suma. Tai turbūt yra noras įgyvendinti tą mokesčių reformą, sutvarkyti apmokestinimą, o toliau, esant tinkamoms aplinkybėms, galbūt tarifai būtų ir pakeisti“, – kalbėjo jis.
Dėl itin mažų tarifų netgi kyla rizika, kad jo administravimas galėtų kainuoti daugiau, nei bus realiai surinkta, pridūrė ekonomistas.
Mindaugas Statulevičius: poveikio NT rinkai tai neturės
Pirminiu pertvarkos tikslu deklaruojamos pastangos daugiau tiesioginių pajamų suteikti savivaldybėms, vis dėlto, esant tam tikro lygio tarifams, visuotinis NT mokestis galėtų paveikti ir visą ne pagrindinio nekilnojamojo turto rinką.
Tačiau bent jau šiandien siūlomi tarifai tokiam tikslui pasiekti būtų per maži, teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. Juos dar didinti būtų politiškai nepopuliarus sprendimas, todėl to greičiausiai nebus daroma.
Vis dėlto, anot pašnekovo, toks mokestis verčia nenaudojamą turtą išnaudoti efektyviau.
„Manau, kad žmonės turės reikalauti, kad savivaldybės naudotų tą mokestį tikslingai ir toje aplinkoje, kur jis yra surenkamas, tame mieste, kur jis yra surenkamas, kur daugiausia ir vertės sukurtų. Matyt, tada nebus taip skausminga įtikinti rinkėjus. Jei jie matys, kad pinigai išleidžiami jų gyvenamojoje aplinkoje, gerinant aplinkinę infrastruktūrą, tai, matyt, viskas bus gerai“, – 15min kalbėjo jis.
Pašnekovas vertina teigiamai tikslą surinkti daugiau mokesčių savivaldybėms.
M.Statulevičius sutiko su nuomone, kad toks nuosaikus mokestis gali būti iš dalies ir pabandymas pažiūrėti, kaip visuomenė reaguoja į NT mokesčius.
„Esam pratinami, dabar būsime stipriau suinteresuoti, nes visa nekilnojamojo turto vertė apmokestinama nuo pirmo euro. Apmokestinama ne suma, kaip buvo anksčiau, o kiekvienas objektas. Tai labiau vakarietiškas modelis“, – sakė M.Statulevičius.
Jis prognozavo, kad jeigu įstatymo projektas prieis iki balsavimo Seime, jo galutinė redakcija atrodys kitaip nei dabar. Greičiausiai jis bus keičiamas pagal savivaldybių, verslo ir pačių žmonių pastabas.
Politikai išsakė ir kritikos
Naujasis projektas netruko sulaukti ir kritikos dėl neatsižvelgimo į šiandieninį mokestinį ir finansinį kontekstus.
„Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Būtent dėl šios priežasties būtų labai nelogiška stengtis didinti pensijas, mažai uždirbančių pajamas ir paskui visa tai atimti. Be to, dar su kaupu atimti per nekilnojamojo turto mokestį“, – penktadienį lankydamasis Kauno intermodaliniame terminale žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
O opozicinės partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui užkliuvo tai, kad nors panašus mokestis svarstytas kartu su kitais mokesčių pakeitimais, pats žadėtas paketas buvo atidėtas. Tačiau šio paketo dalimi turėjęs būti NT mokestis dabar siūlomas kaip „nepriklausomas“ įstatymas.
„Matome atskirų mokestinių iniciatyvų ištraukimą iš stalčiuko. Vietoj to pažado, kuriam daugiau nei dveji metai, apie sisteminę mokesčių reformą, vėl pradedama traukinėti po atskirą mokestį“, – „Žinių radijo“ eteryje praėjusią savaitę kalbėjo S.Skvernelis.
Ne viskas siūlomame modelyje patiko ir finansų ministrės Gintarės Skaistės partijos kolegai, konservatoriui M.Majauskui.
Jis teigė, kad tokios priemonės masiškumas yra ir silpnoji pasiūlymo vieta.
„Planuojant papildomai apmokestinti daugiau nei milijoną gyventojų, įskaitant ir pagrindinį gyvenamąjį būstą, galima tikėtis sunkių diskusijų Seime. Reikėtų atidžiai įvertinti ir naujos tvarkos progresyvumą – užtikrinti, jog šiuo metu valdantiems didelės vertės turtą mokesčiai nemažėtų“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, jo teigimu, Vyriausybės siūlymas turi stiprių vietų.
„Esminis privalumas yra pajamų perdavimas savivaldai, kuri turėdama daugiau resursų galėtų papildomai investuoti į infrastruktūros pagerinimą – pasodinti daugiau medžių, nutiesti dviračių taką ar pastatyti naują darželį. Tai didintų turto vertę, atitinkamai motyvuotų ir pačius savininkus mokėti šį mokestį“, – komentavo M.Majauskas.
