Tarptautinės sertifikavimo sistemos BREEAM plėtra besirūpinančios kompanijos „BRE Global“ vadovas Martinas Townsendas teigia, kad svarbu ne tik statyti tvarius pastatus, bet ir užtikrinti bendruomenių kūrimąsi ir jų vystymąsi. Anot buvusio Jungtinės Karalystės ministrų kabineto patarėjo ir aplinkosaugos agentūros vadovo, skaičiuojama, kad apie 90 proc. savo laiko praleidžiame pastatuose, todėl jie turi būti ne tik tvarūs, bet ir draugiški pačiam žmogui.
„Iš tiesų, mes gyvename labai įdomiu laikotarpiu kalbant apie NT plėtrą ir pastatų tvarumą, o pokyčiai, kuriuos matome dabar, yra išties dideli. Skaičiuojama, kad apie 90 proc. viso laiko praleidžiame pastatuose, nors žmonės turėtų gyventi natūralioje aplinkoje. Manau, kad ateitį turime kurti mes patys, o vystytojai turės statyti tokius pastatus, kurie bus mobilūs, padedantys žmogui ir aplinkai“, – sakė jis.
M.Townsendas tikina, kad per paskutinius metus NT vystytojai vis labiau žvelgia ne tik į tai, kai pastatyti kuo daugiau statinių ir juos parduoti, bet kad tie pastatai tarnautų visuomenei. Kaip pavyzdį jis pateikė „BRE Inovacijų parką“ Vatfordo mieste Didžioje Britanijoje, kur demonstracinėje erdvėje vystytojai gali testuoti naujus produktus realiomis sąlygomis ir demonstruoti juos potencialiems klientams.
„Bre Inovacijų parkas“ yra geras pavyzdys, kas vyksta rinkoje. Per paskutinius šešis mėnesius pas mus pastatyti keturi nauji pastatai ir įdomu tai, kad šie pastatai energijos daugiau pagamina, nei jos sunaudoja. Matome, kad vystytojai stengiasi judėti šia linkme. Taip pat kreipiamas dėmesys į pastatų atsparumą potvyniams ir žemės drebėjimams. Ieškoma būdų, kaip pastatyti tvarius pastatus, bet kartu kad jie nebūtų per brangūs“, – teigia jis.
Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys užterštuose ir blogai suplanuotose miestuose, yra nelaimingi. M.Townsendo nuomone, ateityje NT rinka turi orientuotis ne tik į gamtinių resursų naudojimo mažinimą ar efektyvų energijos naudojimą, bet ir į pačius žmones.
„Ateityje bus svarstoma ne tik apie tvarius pastatus, bet ir esamos aplinkos pertvarkymą. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 40 proc. miestų ploto yra skirta automobiliams, tačiau ateityje, kai nebevažinėsime jais, liks nenaudojamas plotas. Jeigu nereikia tiek daug automobilių, nereikia kelių, vadinasi, atsiranda vietos kurti viešąsias erdves bendruomenėms“, – mano specialistas.
Moderniausias pastatas pasaulyje – Amsterdame
Geriausias kol kas pastatytas tvaraus pastato pavyzdys – Amsterdame pastatytas verslo centras „The Edge“, kuris pripažintas žaliausiu pastatu pasaulyje. Jam suteiktas 98,4 proc. tvarumo balas pagal Didžiosios Britanijos pastatų tvarumo vertinimo sistemą BREEAM ir tai yra didžiausią įvertinimą iki šiol gavęs pastatas.
Nekilnojamojo turto ir tvarumo konsultantas, vertinęs šį pastatą, Edwinas van Eeckhovenas sakė, kad šis pastatas pagamina daugiau energijos, nei pats suvartoja. Šildymui ir kondicionavimui naudojamos saulės baterijos, o lietaus vanduo – tualetuose.
„Šis pastatas laikomas moderniausiu ne tik todėl, kad jame naudojamos itin efektyvūs energiją taupantys įrenginiai. Čia dirbantys žmonės gali komunikuoti naudodamiesi mobiliąja programėle. 2,5 tūkst. pastate dirbančių žmonių neturi konkrečios savo darbo vietos, kiekvienąkart jie gali rinktis, kokios aplinkos jiems reikės – nuo uždarų susitikimų kambarių iki laisvalaikio erdvės“, – pasakojo E.Eeckhovenas.
Pastatą valdanti programėlė surenka žmonių įpročius ir juos analizuoja, taip sumažina energijos vartojimo sąnaudas.
Lietuva neatsilieka
Lietuvoje irgi turime ne vieną pavyzdį, kai vystytojai nusprendžia sertifikuoti statomus pastatus pagal BREEAM sistemą. Pirmasis Lietuvoje – verslo centras „Quadrum“, kuris kol kas yra gavęs įvertinimą už projektinę dalį. Yra ir daugiau statomų biurų pastatų, siekiančių gauti šį įvertinimą. Vilniuje per artimiausius porą metų turėtų iškilti 20 naujų verslo centrų, o pusė jų bus žalieji pastatai, siekiantys tarptautinių BREEAM arba LEED sertifikatų.
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktoriaus Evaldo Savickio teigimu, žalieji pastatai išsiskiria dėl dviejų pagrindinių naudų – finansinės ir socialinės.
„Biure, kuriame šviesu, šilta, daug deguonies, žmonės jaučiasi žvalūs ir energingi, todėl didėja jų produktyvumas, kas daro tiesioginę įtaką įmonės rezultatams. Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaitoje teigiama, kad žaliuosiuose pastatuose darbuotojų produktyvumas yra 7 proc. didesnis, o sergamumas – 8 proc. mažesnis nei įprastuose. Tai reiškia, kad žmonės įprastuose pastatuose dirba 8 proc. mažiau laiko ir sukuria 7 proc. mažiau vertės“, – sakė E. Savickis.
Lietuvoje aukštų įvertinimų siekia ne tik verslo centrų, bet ir gamyklų statytojai. Biologinių nuotekų valymo įrenginių gamybos, montavimo ir priežiūros bendrovė „August ir Ko“ pernai pastatė 5 mln. litų vertės gamyklą. Šiemet 4,7 tūkst. kv. m ploto pastatas pelnė aukščiausią BREEAM projekto įvertinimą.
Taip pat tai pirmas Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos sertifikuotas projektas, o pernai šiam pramoniniam pastatui išduotas A+ energinio naudingumo sertifikatas.
