Daugiabučių renovacija – ne vien namo remontas
VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, 2014 m. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje buvo atnaujinti 123 daugiabučiai. Šiuo metu yra suderinti 3389 energinio efektyvumo didinimo investicijų projektai, renovacijos darbai vyksta prie daugiau nei 750 daugiabučių.
Tiek Būsto atnaujinimo agentūros (BETA) specialistai, tiek Aplinkos ministerijos atstovai nuolat susitikinėja su gyventojais ir atsako jiems į aktualius klausimus. Paprastai gyventojų baimės būna nepagrįstos.
Kuo ilgiau žmonės temps laiką nepritardami daugiabučių modernizacijai, tuo daugiau lėšų į pastatų remontą jiems reikės įdėti vėliau. Dabar valstybė 40 proc. remia daugiabučių modernizaciją, tačiau kalbant apie perspektyvą, nereikia įsivaizduoti, kad ta parama amžina
Nepriklausomas statinių ekspertas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius mano, kad daugelis abejonių žmonėms kyla tiesiog dėl informacijos trūkumo: kai žmogus nesidomi, tuomet mažiau ir žino. O tai stabdo daugiabučių renovaciją.
Kartais visas namas pritaria, o vienas kitas gyventojas nesutinka, tuomet procesas stabdomas. „Kuo ilgiau žmonės temps laiką nepritardami daugiabučių modernizacijai, tuo daugiau lėšų į pastatų remontą jiems reikės įdėti vėliau. Dabar valstybė 40 proc. remia daugiabučių modernizaciją, tačiau kalbant apie perspektyvą, nereikia įsivaizduoti, kad ta parama amžina. Brangumas toks, kad žmonės lengvatinį kreditą dengia iš sutaupytų mokesčių už šilumą“, - sako Č. Ignatavičius.
Pasak nepriklausomo eksperto, neteisinga manyti, kad renovacija yra tiesiog namo „gražinimo procedūra“. Č. Ignatavičiaus pagal vokiečių taikomą metodiką atlikti tyrimai parodė, jog Lietuvos daugiabučiai namai prieš modernizavimą turėjo labai prastus rodiklius, po modernizavimo – labai gerus. Pavyzdžiui, dar 2005 metais buvo modernizuotas Vilniaus Žirmūnų g. 3 namas, čia pakeistas šilumos centras, langai, apšiltintos sienos, sutvarkytas stogas ir ventiliacija. Prieš modernizavimą šiame name gyvenamosiose patalpose žiemą temperatūra buvo apie 15 laipsnių šilumos, santykinis oro drėgnis – apie 80 proc., nors higienos normos leido iki 60 proc. Anglies dvideginio koncentracija irgi buvo didelė, vadinasi, mikroklimatas buvo nesveikas gyventojams. Po modernizavimo temperatūra nuo 15 laipsnių pakilo iki 22 laipsnių šilumos, santykinis oro drėgnis tapo 30-35 proc., anglies dvideginio koncentracija sumažėjo, kitaip tariant, aplinka tapo sveika. Šiame Žirmūnų g. 3 name sutaupoma apie 60 proc. šilumos energijos.
Sovietinių daugiabučių renovavimas būtinas
Anot specialisto, jeigu Lietuvoje daugiabučių nemodernizuosime, jie virs lūšnynais. Juk namai dėvisi, juos reikia tvarkyti
„Pagal sovietmečio norminių dokumentų informaciją apie eksploatacijos trukmę, fasado, apdailos, vandentiekio, stogo dangos dabartiniu momentu jau seniai susidėvėjusios. Ypač daugiabučių stogai, vandentiekio tinklai, juos reikia keisti. Aišku, yra nuomonių, kai sakoma: mums užteks. Toks požiūris netikslingas“, - aiškina Č. Ignatavičius. Anot specialisto, jeigu Lietuvoje daugiabučių nemodernizuosime, jie virs lūšnynais. Juk namai dėvisi, juos reikia tvarkyti. Stambiaplokščių namų jungtys yra metalinės, jos gali sukoroduoti. „Mano stebėjimai rodo, kad šalies daugiabučių apdaila yra smarkiai susidėvėjusi. Kai ji susidėvėjusi, į ertmes patenka daugiau drėgmės, sniego, ir tas vanduo užšąla, didina savo tūrį iki 9 proc. ir ardo sienas dar daugiau, o sienos laikui bėgant blogiau izoliuoja šilumą. Todėl patalpose gali tapti šalčiau. Taigi kuo anksčiau daugiabučiai bus modernizuoti, tuo geriau“, - tvirtina nepriklausomas ekspertas.