„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ekspertas: stambūs valstybiniai projektai padėtų išsilaikyti statybų ir NT sektoriui

Operatyvi vyriausybės reakcija ir lėšų nukreipimas į renovacijos ir valstybinius nekilnojamojo turto projektus galėtų padėti išsaugoti darbo vietas, palaikyti žmonių pajamų lygį ir užkirsti kelią dar didesnei ekonominei griūčiai, pranešime žiniasklaidai teigia NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Mantas Miseliūnas.
MG Baltic vykdomos statybos Užupyje
Statybos / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Besitęsianti COVID-19 pandemija ir karantinas neabejotinai turės įtakos visam statybų ir nekilnojamojo turto sektoriui – pradedant sklypų savininkais, baigiant projektavimo įmonėmis, architektais, plėtotojais ir statybų bendrovėmis. Daliai žmonių prarandant darbą, blogėjant bendrai ekonominei situacijai, mažės paklausa tiek privačiam, tiek komerciniam NT.

Siūlo atgaivinti valstybinius projektus

Ekonomistai skaičiuoja, kad viena karantino savaitė nurėžia apie 0,5 proc. BVP. Nuostolių dėl įvesto karantino išvengti nepavyks ir statybų bei nekilnojamojo turto sektoriui, praėjusiais metais sunešusiam 12,2 proc. šalies BVP. Bankams sustabdžius NT projektų finansavimą, duobė gali būti itin gili. Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos skaičiavimais, tikėtina, kad iš statybų rinkos gali iškristi net iki 30 proc. dabartinių jos dalyvių.

Pasak NT eksperto M.Miseliūno, sudėtingoje situacijoje esančiam verslo sektoriui padėti galėtų valstybė, imdamasi valstybinių projektų, pavyzdžiui, spartindama renovacijos, ypač valstybei priklausančių pastatų, procesą ir tokių valstybinių NT projektų kaip ministerijų miestelio statyba įgyvendinimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Mantas Miseliūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Mantas Miseliūnas

„Dabar stambūs valstybiniai projektai padėtų išsilaikyti NT sektoriaus žaidėjams, užtikrintų darbo vietas, ypač statybų bendrovėse. Ateityje, atsistačius rinkoms, tokie sprendimai leistų geriau realizuoti esamą Turto banko valdomą ministerijų portfelį. Dabar pats tinkamiausias laikas įgyvendinti tokio tipo projektą.

Taip pat būtų galima paspartinti ir kitus sostinės infrastruktūrinius projektus: Vilniaus konferencijų ir kongresų rūmų, Tautos namų įgyvendinimą, numatyti greitesnį antrojo ir trečiojo Šiaurinės gatvės etapų įgyvendinimą, pradėti „pedagoginio“ žiedo viaduko, tilto per Nerį Vingio parke darbus, didinti dviračių takų plėtrą bei paskubinti kairiosios Neries krantinės tvarkymo darbus“, – vardina ekspertas.

Leistų padėti pamatus turizmo sektoriaus gaivinimui

Ekspertas pažymi, kad perspektyvių, tačiau pristabdytų valstybinių projektų, yra ir daugiau. Esamu laikotarpiu jų atnaujinimas padėtų išsilaikyti statybos ir susijusiems verslams, o vidutiniu laikotarpiu prisidėtų prie turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų greitesnio atsigavimo po krizės.

Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos skaičiavimais, tikėtina, kad iš statybų rinkos gali iškristi net iki 30 proc. dabartinių jos dalyvių.

„Pavyzdžiui, ilgai lauktas Vilniaus konferencijų ir kongresų centras stipriai pagyvintų miesto veidą, o jame vykdomi viešieji renginiai ir tarptautinės konferencijos leistų palengva atsigauti itin smarkiai nukentėjusiam turizmo sektoriui – suaktyvinus šalies patrauklumą verslo kelionėms, augtų viešbučių ir maitinimo įstaigų užimtumas“, – prognozuoja M.Miseliūnas.

Savo eilės laukia ir Tautos namų projektas – galimybių studija atlikta, architektūrinio konkurso laimėtojai aiškūs, senas pastatas jau taip pat nugriautas. Itin matoma nacionalinės koncertų salės vieta kurtų didesnį Vilniaus patrauklumą, skatintinų vietinį ir atvykstamąjį turizmą.

Sprendimai turi būti priimami greičiau

M.Miseliūnas priduria, kad atskiriems ekonomikos sektoriams reikia skirtingų gelbėjimo priemonių. Jei vieniems sektoriams išgyvenimui pakaks trumpalaikių priemonių laikinoms likvidumo problemoms spręsti, tai kitiems sektoriams, ir ypač statybų, reikalingas konkretus valstybinių užsakymų planas ir viešųjų pirkimų spartesnis įgyvendinimas.

„Nesiūlau elgtis kaip JAV Didžiosios depresijos metu, kuomet prezidento Ruzvelto gelbėjimo planas buvo paremtas keinsistine ekonomikos teorija ir ekonomika buvo skatinta per viešuosius darbus, kai vieni buvo įdarbinami kasti duobes, o kiti – jas užkasti. Kalbame apie realius, galimybių studijomis pagrįstus ir valstybei naudingus projektus, įdarbinsiančius daug specialistų ir padėsiančius amortizuoti neigiamas krizės pasekmes statybų ir NT sektoriuje“, – pasiūlymą grindžia nekilnojamojo turto ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs