O.Viliūnienės skaičiavimu, A klasės gyvenamo namo statybos išlaidos yra maždaug 10–15 procentų didesnės nei B klasės namų. Taip yra, nes, projektuojant A klasės pastatus, naudojamos efektyvesnės termoizoliaciniu požiūriu medžiagos, įrenginiai. Taip pat pabrangsta pats projektas, nes atsiranda tam tikros dalys, kurios yra privalomos: sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, reikalavimai kokybei.
„Tad šis scenarijus vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai. Prognozuojama, kad A+ klasės namo statybos išlaidos, palyginti su šiuo metu statomų A klasės namų, išaugs maždaug 3–5 procentais“, – pranešime spaudai tikino ji.
Pasak KTU lektorės, didžiausias iššūkis dėl pokyčių teks projektuotojams, ypač tiems, kurie nėra įsigilinę į pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes.
„Pavyzdžiui, vietoje projektinio šilumos laidumo koeficiento jie naudoja deklaruojamą šilumos laidumą ar daro neatidžias klaidas skaičiuodami. Jaučiamas ir specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, trūkumas. Jų tenka gerokai paieškoti“, – sakė ji.
O.Viliūnienė aiškino, kad A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas vidutiniškai skirsis apie 10 procentų. Pavyzdžiui, jei A klasės gyvenamojo pastato stogo koeficientas buvo 0,1, tai dabar jis mažėja iki 0,09. Langų koeficientas buvo lygus 1, todėl, norint pasiekti A+ klasę, reikės montuoti langus su 0,85 koeficientu. Šie koeficientai skiriasi ir nuo pastato paskirties.
Taip pat skiriasi reikalavimai pastatų sandarumui, sako KTU lektorė. Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams A klasės reikalavimai oro apykaitai buvo 1 l/h, o A+ klasėms – jau 0,6 l/h. Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialios ir poilsio paskirties pastatams sandarumo reikalavimai A klasės pastatui buvo 1,5 l/h, o A + klasės bus jau 1 l/h.
„Visgi, norint užtikrinti gerą atmosferą, mažai energijos naudojančiuose pastatuose būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą. Tam neišvengiamai reikės galingesnių, bet mažiau energijos vartojančių rekuperatorių. Svarbiu kriterijumi taps ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai, t.y. energijos kiekis patalpų bei vandens pašildymui ir kitoms sistemoms“, – teigė O.Viliūnienė.