Vis dar per mažai dėmesio yra skiriama šiluminių punktų ir vėdinimo sistemų modernizavimui, o taip pat – galimam atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui.
Daugiabučio modernizacijos metu gyventojai patys renkasi energinį efektyvumą didinančias priemones, aktyviai dalyvauja investicijų ir techninio plano rengimo procesuose. Kokios klaidos gali pasitaikyti, siekiant gyvenimą padaryti taupesnį bei šiltesnį?
Per mažas dėmesys vėdinimo sistemoms ir alternatyviems energijos šaltiniams
„Vertinant renovavimo procesą pagal dažniausiai pasitaikančias klaidas, planuojant renovuojamo būsto energetinio efektyvumo priemones, praktika rodo, kad labiausiai dėmesys yra sutelktas į pastato atitvarų (sienų, stogų, langų ir t.t.) šiluminių savybių didinimą. Mano nuomone, vis dar per mažai dėmesio yra skiriama šiluminių punktų ir vėdinimo sistemų modernizavimui, o taip pat – galimam atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui“, – dėsto dr. Jolanta Šadauskienė, Kauno technologijos universiteto Statybos ir Architektūros fakulteto docentė.
Specialistės nuomone, daugiabučių renovacijos procesas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, iš pradžių įvertinus būtent šiuos faktorius. Priešingu atveju, tikėtina kad eksploatuojant renovuotus pastatus po tam tikro laikotarpio, realaus energinio efektyvumo gyventojai nebejaus. Taip gali nutikti todėl, nes apšiltintose išorinėse atitvarose yra galimybė atsirasti „drėgmės“ fenomenui, kuris turi įtakos ne tik išorinių sienų šiluminių savybių sumažėjimui, bet ir patalpų mikroklimatui. Tikėtina, kad atsiradęs „sergančio pastato“ sindromas turės tiesioginį poveikį ir gyventojų sveikatai.
Lietuvos tikslas – vytis kitas ES valstybes
„Dauguma atvejų, daugiabučių pastatų renovacija apsiriboja tik išorinių sienų apšiltinimu. Tai suteikia greitus, tačiau trumpalaikius rezultatus energinio efektyvumo srityje. Todėl dar kartą pasikartosiu, čia būtinas kompleksiškas požiūris“, – tvirtina J. Šadauskienė.
Lietuvai, šaliai turinčiai didelį sovietinės architektūros paveldą, energijos suvartojimo mažinimas turi tapti ypač svarbus. Dėl labai prastų daugumos senų daugiabučių namų šiluminių savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros, energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje yra apie 1,8 karto mažesnis negu daugumoje ES valstybių.
