Spalio pradžioje skelbtame nutarimo projekto redakcijoje buvo nurodoma, kad rekonstrukcija kainuos 28,3 mln. eurų. Abiejuose nutarimo projekto variantuose siūloma rūmų rekonstrukcijai atsisakyti naudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, tam skiriant tik valstybės biudžeto lėšas.
2015 metais buvusius sporto rūmus iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų įsigijo Turto bankas. Tuomet buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad rūmų rekonstrukcija galėtų kainuoti apie 11,6 mln. eurų.
Rekonstrukcijos konkursą skelbęs Turto bankas pernai vasarį nutraukė derybas su potencialiu konkurso laimėtoju – bendrove „Irdaiva“. Tai padaryta po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informavo Turto banką informavo, kad buvęs banko darbuotojas, vienas viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 2016 metų pabaigoje pareiškė, kad Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, mat ji pasirodė per didelė, siekė 27,79 mln. eurų.
Lapkričio viduryje Turto bankas pranešė, kad Kongresų centro rekonstrukcijos techninį projektą rengs viešąjį pirkimą laimėjusi keturių bendrovių grupė – „Archimenai“, Projektavimo ir restauravimo institutas, Vilniaus architektūros studija ir Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma. Sutarties vertė – beveik 722,4 tūkst. eurų (su PVM).
Anksčiau buvo planuojama, kad renginiai naujuose kongresų rūmuose vyks jau nuo 2019-ųjų, tačiau Vyriausybė pernai pavėlino terminą dėl teisėsaugos tyrimų įstrigus viešųjų pirkimų procedūroms. Dabar numatoma, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarka prasidės 2020 metų pradžioje, o kongresų centras turėtų būti atidarytas 2021 metais.
