Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
BNS anksčiau pranešė, kad mokesčių slėpimu užsiėmė rangovo „Rekreacinė statyba“ pasamdytas subrangovas „Kapelas“.
Registrų centro duomenimis, 2016 metais Vilniuje įsteigta bendrovė „Kapelas“ priklauso Ukrainos piliečiui Romanui Vasiljevui. Jis taip pat vadovauja įmonei. Viešai prieinamais „Sodros“ duomenimis, 2017 metų lapkritį įmonėje dirbo keturi žmonės, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė beveik 93 eurus.
Tyrimo duomenimis, tarp dešimties bendrininkų grupės narių yra asmenų, kurie anksčiau jau buvo teisti už finansinius nusikaltimus.
FNTT skelbia, kad gerai išmanydami statybų sektoriaus specifiką, įtariamieji mokesčių vengimo schemoje naudojo keletą būdų, kaip nuslėpti vykdomos nusikalstamos veikos milijoninį mastą. Vienas iš apgaulės būdų – kai už neegzistuojančias prekes išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nežinant jose nurodytam pardavėjui, įtraukiamos į įtariamųjų kontroliuojamų statybų bendrovių buhalterinę apskaitą.
Kitais atvejais buvo sukuriamas sudėtingas ir painus mokestinio sukčiavimo modelis. Įtariama, kad steigiant veiklos nevykdančias bendroves, galėjo būti klastojamos sąskaitos faktūros apie tariamai atliekamus statybos darbus, konsultavimo, projektavimo, pakavimo paslaugas ar parduodamas statybines medžiagas. Neretai minėtų bendrovių vadovais už tam tikrą mokestį tapdavo Ukrainos piliečiai ar Lietuvoje gyvenantys asocialūs asmenys.
Atskleistas ir toks modelis, kai naujai įsteigtos bendrovės perimdavo įtariamųjų įmonių mokestinę naštą, tačiau mokesčių nemokėjo. Tokiose bendrovėse buvo įdarbinami statybininkai, išrašomos PVM sąskaitos faktūros įtariamųjų įmonėms, tačiau jokia informacija nebuvo teikiama mokesčių administratoriui ir nesumokėti privalomi mokesčiai. Neatmestina, kad šiose bendrovėse galėjo dirbti nelegalūs darbuotojai ir gauti už tai nelegalų atlyginimą.
Kai kurios iš šių bendrovių dalyvaudavo valstybiniuose konkursuose ir atlikdavo subrangos darbus dideliuose statybos objektuose Vilniuje – statė daugiabučius, kotedžus ir pan.
Vienas iš paminėtų pavyzdžių – Gedimino kalno rekonstrukcijos darbus atliekantys subrangovai, kurių bendrovėje nelegaliai dirbo statybininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos.
FNTT tyrėjai atliko 30 kratų Vilniuje, surinko tyrimui reikšmingus dokumentus, juodraštinius užrašus, surasta daugiau kaip 75 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Be to, kratų metu rasta narkotinių priemonių ir nelegaliai laikytas mažo kalibro šaunamasis ginklas. Laikinai apribota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia beveik 400 tūkst. eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelio masto sukčiavimo tęsiamas.
