„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

FNTT nemalonę užsitraukęs verslininkas jaučiasi persekiojamas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė, kad nekilnojamojo turto vystymo bendrovės direktorius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Vilniaus savivaldybei padarė žalos už beveik pusę milijono eurų. 15min žiniomis, minima bendrovė – „Kalnėnų projektai“, o kaltinamasis – bendrovės „Real Invest“ vadovas Giedrius Būda. Pastarasis, sutikęs papasakoti savo įvykių versiją, procesą vertina kaip persekiojimą bei trukdymą dirbti.
„Hill Town“ projektas
„Hill Town“ projektas / Bendrovės nuotr.

FNTT praėjusį antradienį pranešė, kad neįvardijamos įmonės vadovas valstybei padarė žalos siekiančios beveik pusę milijono eurų ir yra kaltinamas skolininko nesąžiningumu.

15min žiniomis, minima įmonė – „Kalnėnų projektai“. Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas, jam vadovavusio Vilniaus apygardos prokuroro sprendimu, perduotas teismui.

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje privačius namus stačiusios įmonės direktorius, bendrovei atsidūrus ant bankroto slenksčio, galimai nesilaikė nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo ir likusiems kreditoriams padarė žalos, siekiančios per 429 tūkst. eurų“, – rašoma pranešime.

Tyrimo duomenimis, įmonės direktorius, matydamas itin prastą bendrovės finansinę padėtį, toliau tęsė veiklą, tačiau nutraukė atsiskaitymus su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir „Sodra“.

Esą, pirmiau buvo bandoma atsiskaityti su tiekėjais už suteiktas prekes ir paslaugas, kad plėtojamas nekilnojamojo turto projektas būtų tęsiamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Statybos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Statybos

Jau baustas už eiliškumo nesilaikymą

G.Būda 15min pateikė savo įvykių versiją. Paklaustas, kodėl įmonės vadovas nusprendė pirmiausiai atsiskaityti su tiekėjais, o tik po to su VMI, G.Būda tvirtino, jog taip tikėjosi tęsti statybas, o su mokesčių inspektoriais atsiskaityti vėliau. Jis tikino, kad buvo tartasi ir dėl mokėjimų grafiko.

„Norėjome užtikrinti projekto tęstinumą, nes įgyvendinome tris etapus, buvo suplanuotas ketvirtas ir penktas etapai. Kitas dalykas, jeigu būtų reikėję sumokėti mokesčius, žmonės, kurie turėjo įsikelti, būtų likę be namų. Bet nebuvo planas nemokėti. Buvo sudėliotas verslo planas tolimesnei veiklai ir buvo derinami atidėjimai su VMI. Nusikaltimo niekas neplanavo. Verslininkai nori gyvuoti ir bando dėliotis“, – aiškino jis.

Verslininkas sakė, kad šis ieškinys yra pakartotinis ir jį vertina kaip persekiojimą. Verslininkas dar 2019 metų gegužę buvo baustas administracine tvarka už „eiliškumo nesilaikymą“. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad G.Būdai paskirta 1 tūkst. eurų bauda. Su ja vyras sutinka ir pripažįsta nusižengimą.

„Vėliau, 2019-2020 metais, prokurorai aktyviai dirbo ir rinko medžiagą baudžiamai bylai. Kas įdomiausia, į teismą keliausime mano reikalavimu, nes Prokuratūra ir FNTT viso tyrimo metu nelabai paisė kažkokių argumentų. Nekreipė dėmesio, kad esu pakartotinai baudžiamas. Buvo dėstomos aplinkybės, kad projektas patyrė sunkumų, buvo numatytas jo tęstinumas, nebuvo taip, kad išmoki ir užsidarai. Buvo teikiami verslo planai, kas turėjo tęstis toliau. Bet FNTT į tai dėmesio nekreipė ir sausai pažiūrėjo į įstatymą“, – tikino pašnekovas.

Bendrovės nuotr./„Hill Town“ projektas
Bendrovės nuotr./„Hill Town“ projektas

G.Būdos teigimu, prokuroras jam siūlė procesą užbaigti baudžiamuoju aktu, siūlė baudą, tačiau vyras nesutiko.

„Dėl to mes ir keliaujame į teismą“, – aiškino jis.

Neigia veikęs nesąžiningai

Aiškindamas už ką jam keliama baudžiamoji byla G.Būda patikslino, jog administracine tvarka jis baustas „už eiliškumo nusižengimą“, – dėl to, kad pirmiausiai neatsiskaitė su VMI. Tuo tarpu dabar – už esą nesąžiningą veikimą – manoma, kad jis atsiskaitydamas su tiekėjais, o ne valstybe, jau žinojo apie galimą bankrotą.

„Kodeksas, pagal kurį dabar baudžia, iš esmės yra tas pats, tik čia prisijungia „kai grėsė akivaizdžiai bankrotas“. Bet kur tas nesąžiningumas, jei specialistas, kurio išvada rėmėsi tyrimo dalyviai, nepadarė išsamios išvados ir nenustatė, kada tapome nemokūs. Šiuo pagrindu rėmėsi viso tyrimo metu ir jau inkriminuoja baudžiamąjį kodeksą. Tiesiog pakeitė straipsnį“, – tikino jis.

G.Būdos teigimu, šįkart FNTT praplėtė laikotarpį, vertino visus metus. Taip pat, anot jo, tarnyba rėmėsi specialisto išvada, kuri verslininko teigimu, nebuvo išbaigta, joje esą nebuvo nustatyta, kada įmonė atsidūrė ant bankroto ribos.

„Su advokatu ruošiame medžiagą, kad pakartotų specialisto išvadas, nes ana nebuvo pilna ir išsami. Nebuvo nurodyta, kada bendrovė atsidūrė ties bankroto riba. Planuoji vienaip, o gale, bankrutuojant, viskas atrodo kitaip“, – kalbėjo jis.

Sužlugdė kotedžų projektas

Bendrovė „Kalnėnų projektai“ nuo 2014 iki 2018 metų plėtojo projektą „Hill Town“ sostinės Kalnėnuose. Būtent šis projektas ir lėmė įmonės nesėkmę. Iš viso įmonė įgyvendino tris projekto etapus, tačiau problemos prasidėjo prieš startuojant su ketvirtuoju. G.Būdos nuomone, nesėkmę lėmė pasikeitusi rinka.

„Įvedus eurą koregavosi rinka, pasikeitė konkurencinė aplinka, bet judėjome į priekį. Tačiau koregavosi kainos, nepigo darbo jėga ir visas laikotarpis buvo kovojimas už tą projektą. Rinkos aplinkybės išstūmė mus“, – aiškino jis.

Bendrovės nuotr./„Hill Town“ projektas
Bendrovės nuotr./„Hill Town“ projektas

G.Būdos teigimu, namai buvo statomi kokybiškai, į juos buvo investuota pakankamai daug. Tačiau aplinkinėse teritorijose atsirado statytojų, kurie pasiūlė panašius namus pigiau su paprastesniais sprendimais.

„Statėme ir A klasės namus, fasadai ilgaamžiai. Investavome į aplinką, vaikų žaidimų aikšteles. Bet tiesiog įvyko gyvenimas. Galbūt per ilgai dėliojosi viskas, o rinka vis kito ir aplinkybės privedė prie pačio fakto. Tačiau neplanavome stabdyti, norėjome tęsti projekto“, – 15min pasakojo jis.

Planavo projektą tęsti toliau

Verslininko nuomone, jei projektas būtų tęstas toliau, per porą metų balansinius įmonės rodiklius būtų išlyginęs.

„Viso projekto metu, nuo 2014 iki 2018 metų, apyvarta siekė 9 mln. eurų. Sumokėjome 1,5 mln. eurų mokesčių, tame tarpe virš 1 mln. eurų PVM. Mokestinė nauda nemaža. O po to jau niekas nežiūri. Aišku, susiklosčius tokioms aplinkybėms tai nepateisina, bet tyrėjas ar prokuroras į tai neatsižvelgė ir žiūri per sausą įstatymo raidę“, – kalbėjo pašnekovas.

Verslininko teigimu, norėta išlaikyti verslą ir toliau dirbti, „plėtoti projektą, mokėti mokesčius, toliau gyventi“.

„Valstybės požiūris yra žiaurus. Įmonė egzistavo nuo 2014 metų, visada buvo mokami mokesčiai. Tai nebuvo sukurtas “feniksas„ siekiant nuplauti PVM ir kitus mokesčius. Turbūt, iš manęs dabar tokį kaip parodomąjį daro, aš taip įsivaizduoju. Suvaržė ne tik motyvaciją, bet ir galimybes kažką toliau kurti, daryti, gyventi. Matai situaciją, kad bandydamas išlaikyti verslą, tampi nusikaltėliu“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu G.Būda valdo bendrovę „Real Invest“, tačiau kaip pats tikino, šiuo metu ji veiklos nevykdo. Be to, įmonės vadovas skaičiuoja, kad iš viso kartu su akcininkais į kotedžų projektą investavo apie 300 tūkst. eurų, kurių niekada ir neatsiėmė.

„Sunkiai atsigaudinėjame po viso šio įvykio. Kad ir du metai, bet prarasti pinigai yra prarasti pinigai“, – aiškino jis.

Bendrovės nuotr./„Hill Town“ projektas
Bendrovės nuotr./„Hill Town“ projektas

Maksimali bausmė – kalėjimas iki 2 metų

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota teismui. Civilinius ieškinius šioje byloje yra pareiškusi VMI – per 297 tūkst. eurų bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija – per 17 tūkst. eurų. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė – per 177 tūkst. eurų.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų