Futbolo sirgaliai skelbia, kad jų parengtas investicinis planas remiasi prielaidomis, kad Vilniuje, kaip ir numatyta bendrajame miesto plane, atsiras ne tik nacionalinis, tačiau ir „Žalgirio“ futbolo stadionas, nes šie objektai nėra susiję vienas su kitu.
Investiciniam planui, siekiant išvengti galimų spekuliacijų, pasirinktas pesimistinis scenarijus, kuriame pajamos yra sumažintos, o išlaidos stadiono išlaikymui yra padidintos.
„Investiciniam planui, siekiant išvengti galimų spekuliacijų, pasirinktas pesimistinis scenarijus, kuriame pajamos yra sumažintos, o išlaidos stadiono išlaikymui yra padidintos, – rašoma išplatintame pranešime. – Rengiant investicinį planą, buvo remiamasi panašių objektų Lietuvoje duomenimis. Taip pat, siekiant užtikrinti stadiono gyvybingumą, numatyti kasmetiniai atidėjimai į rezervinį fondą, kuris būtų naudojamas remontui ateityje. Projektui pastabas ir pasiūlymus taip pat pateikė ir finansų specialistai, besidarbuojantys „didžiojo ketverto“ konsultacijų ir audito bendrovėse. Gauti projekto rodikliai (grynoji dabartinė vertė, vidinė grąžos norma ir kapitalo grąža) leidžia teigti, kad šis investicinis projektas būtų gyvybingas net ir žvelgiant iš visiškai komercinės pusės. Rodikliai būtų dar geresni, jei projektas būtų įgyvendinamas rėmimo, dotacijų ar sutelktinio finansavimo atveju, nes, tikėtina, kad, šiuo atveju, reikalaujama kapitalo grąža būtų ženkliai mažesnė.
Šiuo investiciniu planu mes siekiame įrodyti, kad Vilniuje užteks vietos tiek nacionaliniam stadionui, kuris niekada nebus visiškai pritaikytas futbolo reikmėms, tiek ir „Žalgirio“ futbolo stadionui. Mes ilgai ir kantriai laukėme palankių sprendimų iš įvairių suinteresuotų pusių, tačiau situacija žingsnis po žingsnio krypo „Žalgirio“ stadiono nenaudai. Šiuo investiciniu planu siekiame vykstančią diskusiją padaryti civilizuota ir vieša. Kaip žinome iš įvairių atliktų tyrimų, patraukliausios valstybės investicijoms (taip pat ir užsienio) yra tos, kuriose sukurtas efektyvus ir skaidrus valstybinis sektorius, žemas korupcijos lygis, bei užtikrinama skaidri aplinka verslui. Visi šie faktoriai lemia darnią šalies ar miesto plėtrą, kurioje visos suinteresuotosios pusės jaučiasi harmoninga ir svaria visuomenės dalimi. Deja, daugelis verslo indeksų ir reitingų teigia, kad teritorijų planavimo procesas Lietuvoje išlieka painus, jame gausu punktų, paliekančių galimybes situaciją traktuoti dvejopai. Tikime, kad ši sritis Lietuvoje bus taisoma ir prisidės prie skaidresnės verslo aplinkos. Esama situacija, susijusi su „Žalgirio“ stadionu yra paini ir sunki visoms suinteresuotosioms pusėms, todėl jų prašome elgtis oriai, atsakingai, skaidriai, siekti darbingo dialogo, atsakyti į visus kylančius klausimus bei viešinti visų pasitarimų, tyrimų ar ekspertizių rezultatus“.
Planą galite pamatyti čia:
Nors futbolo sirgaliai vis dar puoselėja viltis, kad stadionas išliks, teritoriją valdančios nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ atstovai teigia, kad sirgaliai kuria spaudimą tiek jai, tiek savivaldybei.
„Atrodo keistai, kai pradedamos diskusijos, kad čia reikia stadiono. Šis klausimas buvo išspręstas iki to laiko, kai mes jį įsigijome. Turėjome teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad ten galėsime investuoti, o dabar mums atrodo visiškai nesuprantama, praėjus pusantrų metų, kelti tą klausimą. Kodėl jis nebuvo keliamas, kai buvo išduoti statybos leidimai, prieš metus? Yra sunkiai suvokiama, kodėl dirbant skaidriai pusantrų staiga atsirado protestai ir diskusijos. Kodėl niekam anksčiau nereikėjo to stadiono? Kodėl jį nori statyti dabar?“, – 15min sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
