Gaisro suniokotai Paryžiaus katedrai reikia ąžuolų: latviai jau siūlo, Lietuvos miškininkai svarsto

Paryžiaus Dievo Motinos katedra greičiausiai neatrodys taip, kaip iki gaisro, skelbia užsienio žiniasklaida. Dėl vienos priežasties – stogo atstatymui reikia tokių aukštų ąžuolų, kurių Prancūzijoje nėra arba jie tiesiog per žemi. Latvijos valdžia jau svarsto padėti prancūzams nugabent ąžuolus. Diskusijos kyla ir Lietuvoje.
Gaisro suniokotai Paryžiaus katedrai reikia ąžuolų
Gaisro suniokotai Paryžiaus katedrai reikia ąžuolų / 15min ir Notredamedeparis.fr nuotr.

Miškininkas, žinomas ąžuolų ekspertas Juozas Girinas įsitikinęs, kad Lietuva, kaip ir Latvija, galėtų bent simboliškai pasiūlyti prisidėti savo ąžuolais prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo.

Latvijos ministras – vienas pirmųjų

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius paskelbė, kad šalis svarstytų suteikti savų ąžuolų Dievo Motinos katedros atstatymui ar ekspertinę pagalbą. Tai jis pareiškė antradienį, savo įraše tviteryje.

„Telefoniniame pokalbyje su Prancūzijos ambasadoriumi Latvijoje Odili Supizonu pasiūliau Latvijos pagalbą ir paramą atstatant Notre Dame katedrą. Galbūt galėsime suteikti latviškų ąžuolų arba mūsų ekspertų patarimai galėtų būti naudingi“, – tviteryje jau kitą rytą po gaisro paskelbė jis.

Be to, latvių stiklo įmonė „Groglass“ trečiadienį taip pat pasisiūlė prisidėti prie pastangų atstatyti katedrą.

Kaip galėtų prisidėti Lietuva, šalies Vyriausybė dar tik svarsto. Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje klausimą, kokia parama galėtų prisidėti Lietuva, buvo pavesta parengti Užsienio reikalų ministerijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos arboretumo vedėjas Juozas Girinas įsitikinęs, kad Lietuva taip pat galėtų prisidėti savo ąžuolais ir tai būtų gražus simbolinis gestas.

forest.lt nuotr. /Juozas Girinas
forest.lt nuotr. /Juozas Girinas

„Būtų labai gražu. Jeigu iš tiesų yra toks poreikis, tai kodėl gi ne. Bet tai valstybiniai miškai (Valstybinių miškų urėdija, – aut. past.) turi sudėlioti, iš kur paimti, kaip nuvežti ir panašiai“, – 15min sakė J.Girinas.

Ar mes turėtume ką pasiūlyti Katedros atstatytojams?

„Jiems matyt reikia galingų ąžuolų. Aš nematau problemos ir tai būtų keliasdešimt kubinių metrų, nes Lietuva vis tiek kerta kelis tūkstančius per metus“, – įsitikinęs ąžuolininkas.

Reikės 1,3 tūkstančio medžių

Pasak Notre Dame internetinio puslapio, statant katedrą jos stogui buvo nukirsta apie 1,3 tūkst. medžių, kurie buvo 300-400 metų amžiaus. J.Girinas pažymi, kad tokie ąžuolai, kokie buvo naudoti statant katedrą, šiuo metu Lietuvoje yra saugomi.

„Yra 150 ąžuolų, kurie paskelbti gamtos paminklais, o senoliai jau išpuvę“, – 15min sakė pašnekovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Deganti Paryžiaus Dievo Motinos katedra
„Scanpix“/AP nuotr./Deganti Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Tiesa, J.Girinas mano, kad Prancūzijai dėl ąžuolų nekils problemų ir tikino, kad ši šalis turi daugiau šių medžių nei Lietuva.

„Prancūzija turi daug ąžuolo. Burgundijoje, pavyzdžiui, ištisi ąžuolynai ir dėl šios medienos, man atrodo, jie problemų neturės“, – kalbėjo J.Girinas.

Tačiau „Business Insider“ cituoja „France Info“, kuriam restauratorių grupės „Fondation du Patrimoine“ pirmininko pavaduotojas Bertrand'as de Feydeau aiškino, kad Prancūzija nebeturi tokių aukštų medžių, kokie buvo naudoti statant Katedrą.

„Turėsime naudoti naujas technologijas, kurios suteiktų Katedrai tokią išvaizdą, kokią mes mylime“, – Prancūzijos žiniasklaidai sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Deganti Paryžiaus Dievo Motinos katedra
AFP/„Scanpix“ nuotr./Deganti Paryžiaus Dievo Motinos katedra

B.de Feydeau CNN sakė, kad jis nėra įsitikinęs, ar apskritai Europoje pakaks medžių, kurie atitiktų anuomet naudotus. Tačiau J.Girinas abejoja tokiais nuogąstavimais.

„Turi tikrai turėti. Man teko jų miškuose būti ne vieną sykį, tai tikrai jie turi. Buvau 2016 metais parodoje, tai visi takai buvo nupilti ąžuolo skalda. Prancūzai turi daugiau ąžuolo nei mes“, – 15min tikino ąžuolininkas J.Girinas.

Taip pat mano ir VDU Žemės ūkio akademijos Miškų fakulteto dekanas profesorius Edmundas Bartkevičius. Jis portalui „Agroeta“ sakė, kad Lietuvoje neauga tokių ąžuolų, kokių gali reikėtų Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros atstatymui.

„Mūsų klimato zonos sąlygos lemia, kad ąžuolai neišauga tokie aukšti, kokių gali reikėti nuo gaisro nukentėjusiai Paryžiaus katedrai atstatyti. Lietuvos pušys – taip, aukštos, bet ąžuolai, deja, ne“, – portalui sakė jis.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra seniausia katedra šiaurės Prancūzijoje, jos statyba baigta 1345 metais. Gaisras visiškai sunaikino katedros smailę bei stogą, dalį čia buvusių meno vertybių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gaisro nuniokota Dievo Motinos katedra

Yvonne Seale, docento padėjėja, Niujorko valstijos Geneseo universitete dėstanti viduramžių ir skaitmeninės istorijos kursus, portale vox.com rašė, kad Notre Damo katedra – tai pirmiausiai žmonių, o ne galios pozicijoje esančių vyskupų statinys.

„Tik pagalvokite apie didžiules logistikos pastangas, kurių reikėtų šiandien vien išrinkti 1,3 tūkstančio senų ąžuolų (tai yra virš 20 ha plotas), kurie išlaikytų masyvų katedros stogą.

O dabar įsivaizduokite, kokių pastangų reikia surasti, nukirsti, transportuoti šiuos medžius“, – rašė ji.

 Paryžiaus katedra 1840 metų dagerotipe
Paryžiaus katedra 1840 metų dagerotipe

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo per penkerius metus „dar gražiau“ atstatyti Dievo Motinos katedrą.

Ugnis pasigailėjo katedros sienų, bokštų ir garsiųjų langų vitražų. E.Macrono komentarai rodo, kad jis nori katedros rekonstrukciją užbaigti iki 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis