2020 metais Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,3 mln. keleivių, o priešpandeminiais metais keliavusiųjų skaičius per šį oro uostą siekė apie 5 mln. Tačiau, pasak M.Skuodžio, oro uostas yra pritaikytas 3,5 mln. keleivių.
„Ir ką keleiviai pastebi? Lauke pastebi sutrupėjusius laiptus, skilinėjančias pastato sienas ir, tiesą pasakius, griūvantį stogą, kuris reikalauja pakankamai didelių investicijų. Atėjo laikas labai aiškiai pasakyti, kad sovietinis, okupacinio laikotarpio pastatas, pirmas dalykas, neatitinka šiandienos modernios Lietuvos įvaizdžio. Ir kas svarbiausia, šiandieninis pastatas neatitinka tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje, kuri vyko Vilniaus oro uosto atvykimo terminale, kalbėjo ministras.
Norėtų griauti
M.Skuodžio teigimu, senąjį pastatą turėtų pakeisti naujas. Be to, anot jo, į Kultūros vertybių registrą įtrauktas statinys nėra unikalus ir pateikė kelis panašius pavyzdžius, jog keliuose Rusijos miestuose stovi tokios pačios architektūros pastatai.
„Šis projektas rengtas ne vieninteliam Vilniaus oro uostui, o tokių pastatų yra ir kitur, Rusijos miestuose. Ir man kažkuo asocijuojasi su mūsų daugiabučių rajonais, kai pagal vieną projektą buvo pristatyta, prištampuota daug daugiabučių. Tai ir šis pastatas, taip, Vilniuje jis vienas toks, bet jeigu žvelgtume apskritai į visą buvusią Sovietų Sąjungą, tai tokių pastatų ir šiandien Rusijoje yra pakankamai daug“, – tvirtino jis.
Šiuo metu saugomoje oro uosto dalyje, kuri siekia apie 2 tūkst. kv. m, yra virš 100 kolonų. Dėl jų ir tam tikrų architektūrinių sprendinių, pasak M.Skuodžio, naudingo ploto, kur galima organizuoti „kažką didelėje erdvėje“, turima 150 kv. metrų.
„Šios kolonos neleidžia oro uosto pritaikyti keleivių patogumui. Neįmanoma šiame pastate įrengti modernių bagažo atsiėmimo sistemų. Jeigu palygintumėte su kitais oro uostais, jos per siauros ir neįmanoma jų pakeisti į modernesnes. Antras dalykas, neturime modernios ir didelės laukimo salės. Pavyzdžiui, liftas, kuris pritaikytas žmonėms su individualiais poreikiais, jis turėtų būti gerokai didesnis, bet tokio negalėjome įrengti, nes neįtelpame į tam tikras erdves“, – sakė jis.
Ministras tikino, jog jam „asmeniškai gaila 1 mln. eurų investicijų“, kurias šiemet skirs atvykimo terminalo pastato atnaujinimui. Anot jo, reikia keisti stogą, remontuoti laiptus.
Statys naują išvykimo terminalą
Rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje planuojama skelbti naują konkursą išvykimo terminalo statybai, kurį tikimasi pradėti 2022 metais, o baigti 2024-aisiais.
„Kai turėsime tą pastatą, šis bus pritaikytas keleivių atvykimui. Ten, kur dabar išvykstama, bus nauja erdvė. Ir atsiduriam šiame pastate, su klausimu, ką turime jame daryti, nes jis yra toks, koks yra“, – pirmadienį kalbėjo jis.
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigė, kad šis pastatas „jau atliko savo misiją“ ir dabar jis nebėra vertingas, neatlieka savo funkcijos. Taip pat, anot jo, pastatas kas metus labai daug kainuoja. Vien šiemet jo remontas oro uostams atsieis 1,2 mln. eurų.
„Ir tai ne pabaiga. Ne tik fasado darbai, bet ir visas vidus atgyvenęs savo gyvenimą. Tiek vamzdynai, tiek elektros instaliacija. Ir tai yra didžiulis trukdis vystyti. Pastatę naują terminalą, pritaikysime oro uostą iki 8 mln. keleivių, o ši zona liks tik atvykimui. Tai per ją praleisti tokį skaičių keleivių yra tiesiog fiziškai ir technologiškai neįmanoma“, – sakė jis.
Vyks diskusijos su paveldo ekspertais
Senasis terminalas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl Kultūros paveldo departamentas kol kas nemato argumentų, kodėl jis galėtų būti nevertingas ir išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.
M.Skuodis konferencijos metu pasakė, kad nėra kultūros paveldo ekspertas ir diskusijas vertėtų palikti jiems. Tačiau jam kilo klausimas, ar visos vertybės, kurios yra šiame pastate, iš tiesų turėtų būti saugomos.
„Gal ne viskas, gal dalis. Tai jau suteiktų mums erdvės“, – kalbėjo jis.
Nurodoma, jog artimiausiu metu M.Skuodis inicijuos susitikimus ir diskusijas su Kultūros ministerija, paveldo apsaugos institucijomis, architektais, projektuotojais ir miesto valdžia.
„Seno pastato integravimas ir bandymas pritaikyti aktualiems poreikiams projekto kainą paprastai išaugina nuo 1,5 iki 2 kartų. Todėl, svarstant šį klausimą, svarbu adekvačiai pasverti, ką saugome ir kodėl“, – tvirtino ministras.
Gaivina seną idėją
Oro uosto atvykimo pastatas pastatytas 1954 metais.
15min primena, kad Vilniaus oro uosto pastato likimo klausimą jau kėlė buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. 2018 metais ministras teigė, kad turėti šiuolaikišką bei patogų oro uostą ir išlaikyti senąjį terminalo pastatą – neįmanoma.
PLAČIAU SKAITYKITE: R.Masiulis apie Vilniaus oro uosto terminalą: pastatas „kvepia“ sovietmečiu.
„Ir kitas dalykas, pripažinkime tokį faktą, kad atvykę į tokį oro uostą iš pirmo žvilgsnio mes nepamatome savo valstybės kaip modernios, inovatyvios, veržlios. Iš atvykstančiųjų girdime, kad tas pastatas yra nefunkcionalus, nepabijokime to žodžio, baisus, nereprezentatyvus ir „kvepia“ sovietmečiu“, – tuomet 15min sakė buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis.
