„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Gelvonų terasų“ ginčas persikėlė į Seimą: sprendimas rastas, tačiau gyventojai nori daugiau

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio kertinis klausimas – „Gelvonų terasų“ atvejis: ieškota išeičių, ką daryti situacijos įkaitams, gyventojams, kurie vis dar negali įsikelti į Šeškinėje esančius UAB „Edensa“ beveik baigtus statyti butus. Posėdyje nuspręsta, kad artimiausiu metu statytojas „Edensa“ turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), o jai patvirtinus, kad pažeidimai pašalinti, Statybų inspekcija konstatuotų, kad tai yra padaryta. Tuomet statybos leidimas galėtų būti patvirtintas taikos sutartimi.
Gelvonų terasos
Gelvonų terasos / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

15min rašė, kad vykstant pastato pridavimo procedūroms, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) lapkričio viduryje kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, skųsdama anksčiau išduotą statybos leidimą. Dėl ginčo į butus negalėjo ir negali įsikelti 57 žmonės – atidavę santaupas, pardavę senuosius būstus, jie atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.

Statybos inspekcijai teisme nepavykus užginčyti savo pačios pasirašyto statybos leidimo teisėtumo projektui, statytojai ir pirkėjai lieka įstrigę ir negali baigti sandorių. Inspekcija nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Ar prokurorai imsis nagrinėti šį atvejį, kol kas neaišku.

„Aš užjaučiu gyventojus, kurie yra nusipirkę turtą, suprantu, kad valstybės institucijos nepadarė savo darbo, kad statybos leidimas būtų visavertis, bet yra išeičių. Projekto vystytojui yra patarta, kokius leidimus reikėtų susirinkti, kad nebeliktų teisinio ginčo ir statybos leidimas būtų patvirtintas taikos sutartimi“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Sprendimų, kaip tai pasiekti, ieškota ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Jame, dalyvaujant visoms šalims, sutarta, kad projekto vystytojas „Edensa“ turi kreiptis į NŽT. Pastaroji dar prašytų situacijos išaiškinimo Vilniaus savivaldybės. Jį gavusi įvertintų situaciją ir galėtų pateikti (ne)prieštaravimą, kad statinys – „Gelvonų terasos“ stovėtų atitinkamu atstumu nuo valstybinio žemės ploto. Būtent tai Statybų inspekcija laiko kliūtimi. Mat dėl kitos, iki šiol laikytos kliūtimi, priežasties, kad NŽT esą nebuvo davusi sutikimo nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takus šalia „Gelvonų terasų“, sutarta – pritarimas vis dėlto yra.

Statybų inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė sakė, kad šiuo atveju pastato aukštis – 24 metrai, o pagal dabar galiojančią tvarką jis gali būti ne aukštesnis nei 8,5 metro. „Tokiu atveju pastatas turėjo būti atitrauktas 8 m nuo aukščiausios altitudės, bet tai neįmanoma, nes sklypas per mažas“, – aiškino inspekcijos vadovė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Eglė Kuklierienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Eglė Kuklierienė

Aukštingumas galėtų būti keičiamas, bet, kaip teigė E.Kuklierienė, trečiųjų šalių – kaimynų – sutikimas nebuvo gautas. Vis dėlto NŽT, panagrinėjusi situaciją, remdamasi dabar galiojančiu teisiniu reglamentu, veikiausiai galėtų pritarti tokiam aukštingumui.

Statytojas, gavęs NŽT atsakymą, jį turi pateikti Statybų inspekcijai, o ši įvertinusi, galėtų konstatuoti, kad pažeidimo nebėra. Komitetas dėl „Gelvonų terasų“ atvejo išaiškinimo kreipsis ir į Architektų rūmus.

Taip pat aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė posėdyje pristatė pokyčius, kurie užkirstų kelią tolesniems panašiems atvejams.

„Pavasarį buvo priimti Žemės įstatymo pakeitimai, kad valstybinės žemės valdymas miestuose ir miesteliuose pereitų savivaldybėms. Tuo metu braižiau schemas, kaip vaikšto dokumentai tarp NŽT ir savivaldybės: sukuriamas didelis skaičius procedūrų ir kažkas pasimeta eigoje. Siekiama, kad savivaldybės kompleksiškai išspręstų tokias situacijas ir neturi gyventojai nukentėti“, – kalbėjo viceministrė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos ministerija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos ministerija

Daugiausia klausimų ir nuostabos posėdžio dalyviams sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės Linos Koriznienės ir jos padėjėjos pripažinimas, kad „Gelvonų terasų“ atveju paskutinis pritarimas statybai iš savivaldybės buvo automatinis.

„Inspekcija tuomet gauna pritarimą išduoti leidimą, bet automatinis pritarimas neturi būti prilyginamas savivaldybės pritarimui. Jis atsiranda, kai per projekto tikrinimo laiką nesuspėjama patikrinti projekto sprendinius. Taisytinas dalykas“, – pripažino jos.

Inspekcijos vadovė E.Kuklierienė su tuo nesutiko: „Pagal galiojančius teisės aktus automatinis pritarimas yra laikomas institucijos pritarimu. Jūs dar turite galimybę jį atšaukti, tačiau to nepadarėte. Yra terminas, per kurį statytojui galėjote pranešti, kad, nepaisant automatinio pritarimo, savivaldybė neišduoda leidimo. Labai patogu viską perleisti inspekcijai. Bet inspekcija neprivalo nieko tikrinti, skambinti ir klausti apie jų pritarimus nėra pagrindo, ji žiūri, ar yra pritarta savivaldybės“.

Viceministrės D.Veličkaitės-Matusevičės teigimu, automatiniai pritarimai buvo sureguliuoti 2013-aisiais, o įsigaliojo 2014-aisiais metais. Taip esą siekta palankesnių sąlygų investicijoms, kad greičiau būtų priimami sprendimai, kad statybų leidimų išdavimo greitis būtų pastebimas kaip pozityvus įvairiuose indeksuose.

„Aišku, tai padaryta tikintis, kad nenukentės atsakomybė, kokybė ir tie automatiniai pritarimai, kaip ir inspekcija pažymėjo, neatriboja nuo atsakomybės. Jie sukelia atsakomybę institucijai ir galimybė juos panaikinti taip pat yra, bet ką girdime, kelia klausimų, ar reikia taip spartinti procesus. Tą dar panagrinėsime“, – žadėjo ji.

Viceministrė pabrėžė, kad teigti, jog inspekcija turi pertikrinti kitų institucijų sprendimus, negalima, nes ji tiesiog negalėtų pakelti tokių darbo apimčių.

„Tik esant visiems pritarimams inspekcijoje užbaigiamas pats veiksmas – taip buvo sureguliuota. Tačiau dviejose bylose šįmet teismuose išaiškinta, kad tokio techninio veiksmo (kai inspekcija patvirtina leidimą, gavusi patvirtinimus iš kitų, – aut. past.) būti negali. Tai sukelia pasekmių inspekcijai. Nebematome galimybės toliau išlaikyti šią schemą. Ji turi būti keičiama. Mes tiesiog paliksime tai, kas galiojo iki 2013–2014 metų, kad jei savivaldybė neišduoda per nustatytą laiką leidimo, statytojas turi teisę kreiptis į teismą, į administracinių ginčų komisiją“, – žadėjo ji.

Šie pakeitimai ant Vyriausybės „stalo“ turėtų patekti rugsėjį, o spalį būtų pateikti Seimui.

Perklausta, ar ministerija svarstys panaikinti ir „automatinius“ patvirtinimus iš savivaldybės pusės, ji pakartojo, kad šiuo metu nespėjus patvirtinti, galima sureaguoti ir atšaukti automatinį patvirtinimą, tačiau žadėjo pasigilinti į šį klausimą pačioje ministerijoje.

Išklausiusi posėdyje pasisakiusias puses gyventojams atstovaujanti Gintarė Ruzgienė sakė, kad šiuo atveju gyventojams ir statytojui padaryta milžiniška žala ir veikiausiai nebus apsieita be žalos išieškojimo iš valstybės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“