Praėjus daugiau nei trims savaitėms po gaisro 27 aukštų „Grenfell Tower“ beveik visi evakuoti gyventojai vis dar gyvena viešbučiuose – dalis nenori keltis į kitą rajoną, kur jiems siūlomas būstas, kiti nebenori gyventi jokiame dangoraižyje.
Didžioji Britanija ėmėsi gelbėti ne tik nukentėjusius nuo gaisro, bet ir kitus galimai pavojuje atsidūrusius britus. Ekspertai nustatė, kad tokiomis plokštėmis, kurios neišlaikė priešgaisrinio saugumo bandymų, yra padengti dar 60 miesto namų. Daugumai žmonių leista likti savo būstuose, tačiau iš kelių daugiaaukščių žmonės vis tik buvo evakuoti.
Susirūpino ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, Vokietijoje ekspertai nustatė, kad Vupertalio mieste vieno gyvenamo dangoraižio izoliacinė medžiaga yra degi, todėl žmonės buvo evakuoti.
O kaip Lietuvoje – ar turime ko bijoti? Priklauso nuo to, kam užduosi šį klausimą. Jeigu brangesnės mažiau degios medžiagos atstovų, tai sakys, kad taip, ir parodys pirštu į pigesnės medžiagos gamintojus. Pastarieji kartos, kad tai mitas. O tie, kurie iš tiesų atsakingi, nelabai dar žino, kas ir kaip.
Ministerijos dar tik tarsis
Kaip aiškino „The Guardian“, „Grenfell Tower“ izoliacijai buvo panaudotos dvi medžiagos – „Reynobond PE“ ir „Celotex RS5000“. Pirmąją sudaro dvi aliuminio plokštės su polietileno šerdimi, antroji yra gaminama iš poliuretano putų ir aliuminio folijos.
„Arconic“, gaminanti „Reynobond PE“, medžiagą jau išėmė iš prekybos, nors ji ir yra sertifikuota ir leidžiama naudoti renovacijoje. „Arconic“ savo informaciniuose lankstinukuose tikino, kad „Reynobond PE“ turėtų būti naudojama ne didesniems nei 10 metrų aukščio pastatams renovuoti, aukštesniems reikėtų rinktis labiau ugniai atsparias medžiagas. „Grenfell Tower“ aukštis – daugiau nei 60 metrų.
Ar gali būti tokia arba į ją panaši naudojama renovuojant namus Lietuvoje? Kaip atsakingos šalies institucijos sureaguos į Londono gaisrą? Atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra.
Pagal šiuo metu turimus duomenis negalėtume tvirtinti, kad šalyje statomuose pastatuose yra naudojamos tokios pačios vėdinamos fasadų sistemos, kurios buvo panaudotos minėtame Londono daugiaaukštyje, – aiškina Aplinkos ministerija.
„Pagal šiuo metu turimus duomenis negalėtume tvirtinti, kad šalyje statomuose pastatuose yra naudojamos tokios pačios vėdinamos fasadų sistemos, kurios buvo panaudotos minėtame Londono daugiaaukštyje“, – 15min rašo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento specialistai. Tiesa, priduria, kad, jeigu turime tokios informacijos, pasidalintume.
Savaitės pradžioje 15min atsiųstame laiške rašoma, kad išsamesnį komentarą specialistai galės pateikti „po savaitės ar dviejų“, mat yra numatytas susitikimas su Vidaus reikalų ministerijos specialistais.
„Be abejonės, ir tokie skaudūs įvykiai, kaip jūsų minimas gaisras Londone įpareigoja iš naujo įvertinti šios sistemos (statinių projektavimo, statybos, statybinių medžiagų tiekimo rinkai, reikalavimų ir šių procesų kontrolės) ar atskirų jos dalių patikimumą. Tai kompleksinis klausimas, iš esmės susijęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris atsakingas už statinių gaisrinės saugos reikalavimų nustatymą, kompetencijos sritimi. Atsižvelgdami į tai, esame suplanavę kartu aptarti ir įvertinti minėtos sistemos tobulinimo poreikį atsižvelgiant į minėto skaudaus įvykio aplinkybes“, – rašoma Aplinkos ministerijos laiške portalui.
Tuo metu skirtingų izoliacijų medžiagų gamintojai aistringai pliekiasi, kokios medžiagos yra saugesnės namų renovacijai.
Kaltė verčiama putplasčio gamintojams
2015 metais Dubajuje degė vienas aukščiausių pasaulyje gyvenamųjų namų, tų pačių metų pabaigoje Dubajuje liepsnojo viešbutis. Tų pačių metų gegužę keliolika gyvybių nusinešė didžiulis daugiabučio gaisras Baku, 2013 metais Grozne, Čečėnijoje, liepsnojo aukštuminių pastatų kompleksas. Dabar – Londono bokštas.
Precedentų – ne vienas, todėl ir Lietuvoje vyksta arši diskusija dėl gyventojams saugesnių renovacijoje naudojamų medžiagų.
„Norint galima sudeginti bet kokią medžiagą, tereikia atitinkamų sąlygų. Nors ir labai skirtingos, tiek polistireninis putplastis, tiek ir mineralinė vata yra degumo nepalaikančios medžiagos. Tačiau įsimintinuose Lietuvos gaisruose degė būtent pastatai, apšiltinti mineraline vata. Tokie buvo „Sodros“ būstinės Vilniuje Laisvės prospekte (1999 m.), „Ekrano“ gamyklos Panevėžyje (2002 m.) Tytuvėnų vienuolyno (2012 m.), ką tik renovuotos mokyklos Piniavoje (2016 m.)“, – savo svetainėje rašo Polistireninio putplasčio asociacija.
Jos prezidento Česlovo Ignatavičiaus teigimu, dažnai putplastis pasirenkamas dėl to, kad yra pigus, tačiau „esama ir kitų reikšmingų polistireninio putplasčio privalumų“. Tačiau konkurentai, gaminantys mineralinę vatą, nepraleidžia progos įkirsti – esą pigesnė, bet ir degesnė izoliacinė medžiaga. Į tokius kaltinimus putplasčio gamintojai žiūri skeptiškai – taip konkurentai esą tik siekia užkariauti kuo didesnę rinkos dalį.
Su Č.Ignatavičiumi 15min susisiekti ir pasikalbėti nepavyko, tačiau „Statybos naujienoms“ jis yra sakęs, kad Lietuvoje pagamintas putplastis atitinka visus reikalavimus. Tiesa, dažnai termoizoliacinė medžiaga yra vežama iš Latvijos, o jau už jos kokybę laiduoti Č.Ignatavičius negali.
„Yra atvejų, kuomet statybose panaudojus prastos kokybės polistireninį putplastį stipresnis vėjas tiesiog atplėšė nuo pastato visą termoizoliacinį sluoksnį. Asociacija yra atlikusi iš užsienio atvežto polistireninio putplasčio bandymą, kuris parodė, jog medžiaga neatitiko nurodomų charakteristikų. Atliksime dar keletą bandymų ir kelsime klausimą – kodėl mūsų šalyje leidžiama naudoti prastas medžiagas, kodėl leidžiama termoizoliuoti pastatus polistireniniu putplasčiu, kuris netinkamas tokiems darbams“, – „Statybos naujienoms“ yra sakęs Č.Ignatavičius.
Konkurentai kalba apie palaidą tvarką
Gintautas Babravičius, Mineralinės vatos asociacijos prezidentas, aiškino, kad nėra netinkamų medžiagų pastato izoliacijai, tačiau jos gali būti panaudojamos netinkamai. Vis tik paminėti mineralinės vatos privalumų prieš putplastį jis nepamiršo.
„Mineralinė vata yra atsparesnė degumui – įsidega prie atsparesnės temperatūros, ir keliskart vėliau nei organinės medžiagos. Daugumoje Europos šalių yra reikalavimai virš tam tikro aukštingumo (dažniausiai 8 aukštai), tai turi būti daromos nedegumo juostos iš mineralinės vatos. Yra daromos tokios juostos, kurios stabdo ugnies plitimą per fasadus“, – 15min sakė jis.
Mineraline vata šiltinti pastatus yra kiek brangiau. Renovacijos išlaidos, G.Babravičiaus teigimu, išauga 2-3 proc. Beje, taupymu buvo apkaltinta ir Londono daugiaaukštį renovavusi kompanija, užuot liepsnai labiau atsparias „Reynobond FR“ pasirinkusi „Reynobond PE“ apšiltinimo plokštes, kurios, leidinio „The Guardian“ teigimu, buvo vos 2 svarais pigesnės.
G.Babravičius pabrėžė, kad labai svarbus yra bet kokių medžiagų panaudojimas.
Kitos medžiagos, be to, kad greitai užsidega, turi ir kitą neigiamą savybę. Jos degimo metu išskiria labai daug nuodingų toksinių medžiagų. Net jeigu ir nėra tiesioginės liepsnos, tos sistemos medžiagos gali pražudyti žmones, – kalbėjo G.Babravičius.
„2010 metais normos buvo smarkiai liberalizuotos. Nebėra daromas skirtumas tarp bet kokių gamintojų medžiagų – ar tai būtų organinės, ar neorganinės medžiagos. Kitos medžiagos, be to, kad greitai užsidega, turi ir kitą neigiamą savybę. Jos degimo metu išskiria labai daug nuodingų toksinių medžiagų. Net jeigu ir nėra tiesioginės liepsnos, tos sistemos medžiagos gali pražudyti žmones“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, panaudojus namo izoliacijai polimerines medžiagas, tame tarpe ir putplastį, jis yra labai pavojingas tol, kol nėra nutinkuojamas.
„Įvairios polimerinės medžiagos įgauna priešgaisrinį standartą po to, kai yra nutinkuojamos, kai yra pabaigiamas visas procesas iki galo. Akivaizdu, kad renovuojant pastatus būna jie apsiūti medžiagomis, o tinkuojama tik tada, kai yra įrengiama šiluminė izoliacija. Tame periode, kol tas tinkas nėra uždėtas, ar tai yra mėnuo, ar du, visi šie pastatai yra parako statinės, jie yra kaip fakelai, ir tik laiko klausimas, kad ta nelaimė gali įvykti“, – kalbėjo Mineralinės vatos asociacijos prezidentas.
Jis taip pat kalbėjo apie daugumoje Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Liuksemburgą, Lietuvą ir Ispaniją, galiojantį reikalavimą, kai, esant tam tikram pastato aukštingumui, iš nedegių medžiagų yra privaloma daryti saugumo juostas. „Pas mus tokio reikalavimo nėra“, – pridūrė jis.
Specialistas: išgirdus apie izoliacijos storį, ima šiurpas
Anonimu norėjęs likti gaisrinės saugos inžinierius (tapatybė redakcijai žinoma) 15min pasakojo, kad tokio tipo plokštės, kokios buvo panaudotos Londone, Lietuvoje nėra ypač populiarios. Tačiau labai populiarus polistireninis putplastis, kuris nuo ugnies yra saugomas specialiu tinko skiediniu. Tą daryti yra būtina, nes ši izoliacinė medžiaga yra tirpi ir degi.
Pasak eksperto, laboratorijoje atliekami bandymai su kuo plonesniais izoliacinės medžiagos sluoksniais, nes taip yra sumažinama kvadratinio metro renovacijos savikaina. O kartais sluoksniai būna ypač ploni.
„Buvau statybose ir man statybininkai pasakojo, kad 3 milimetrai yra bazinis sluoksnis ir dar 2 milimetrai yra dekoro sluoksnis. Taigi iš viso 5 milimetrai. Kai išgirsti apie tokius storius, tai truputį šiurpas ima“, – kalbėjo ekspertas.
Laboratorijose yra atliekami mažos skalės testai – apie pusantro metro aukščio plokštės dedamos kampu ir jos išbandomos su pakankamai maža liepsna. Tačiau daug kas Europoje tikisi, kad greitai bus pradėti didelio mastelio fasadų testai, kai bus tikrinimas ir deginamas dviejų aukštų pastatas.
Degių medžiagų sudėtyje negalima naudoti tuomet, kai renovuoji darželį, bet kai tu renovuoji daugiabutį, tai ten galima. Tai visi kaip ir supranta, kad vaikus, kūdikius reikia saugoti nuo to baisaus dalyko, bet jau kai jie gyvena namuose, tai jau galima tą daryti, – kalbėjo ekspertas.
„Polisterolininkai šitų testų ypač nelaukia, dėl to vyksta dideli lobistų karai. Natūralu, kad tada apsauginiai sluoksniai turės didėti ir niekas lengvai nepraeis didelio mastelio testų. Natūralu, kad degias medžiagas reikia apsaugoti – arba dėti į sudėtį, arba ant jų. Bet jie labai stengiasi mažinti tuos sluoksnius“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, griežtinti priešgaisrinės apsaugos normų neskubama, mat Lietuvoje gaisrų pasitaiko, tačiau be aukų. Be to, šalyje nėra labai aukštų pastatų ir todėl niekas dėl to nedaro didelės problemos. Bet, vyro teigimu, sutvarkyti šį bei tą reikėtų.
„Degių medžiagų sudėtyje negalima naudoti tuomet, kai renovuoji darželį, bet kai tu renovuoji daugiabutį, tai ten galima. Tai visi kaip ir supranta, kad vaikus, kūdikius reikia saugoti nuo to baisaus dalyko, bet jau kai jie gyvena namuose, tai jau galima tą daryti“, – kalbėjo ekspertas.
