„Mažas tiesos gurkšnis. Šaunuoliai teisėjai, kad buvo principingi ir nepabijojo prieš valstybę pasakyti. Kitaip ir būti negalėjo, nes kaltininkas turi atlyginti nuskriaustiems žmonėms padarytą žalą“, – kalbėjo S.Rubinienė.
Istorija dar nesibaigė
Anot jos, Šiaulių teisėjų kolegijos nukentėję žmonės prašė atlyginti tiek, kiek jie sumokėjo pirkdami butus, taip pat bankinės paskolos palūkanas ir kitus mokesčius, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar žemės nuomos.
„Mes prašėme labai kukliai – tos sumos, kurią kiekvienas sumokėjome pirkdami. Jokių didelių norų neturėjome, tik atiduokite, kas mes sumokėjome ir kas mums priklauso“, – 15min tikino ji.
Tiesa, S.Rubinienės ir dabar nemano, kad istorija baigta. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Pirmiausia tai nepasibaigė, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir jį galima dar skųsti. Matant, kaip valstybė elgiasi su savo žmonėmis ir kaip gyventojai jai nerūpi, kaip ji atstovauja sau teisme, kaip ginasi ir nenori mokėti šių pinigų, visa tai žinant didelio džiaugsmo nėra, nes nesi užtikrintas, kas bus toliau. Gal valstybė sugalvos skųsti“, – svarstė ji.
S.Rubinienės istoriją galite skaityti čia
Teismas priteisė žalą
BNS antradienį pranešė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas iš Neringos savivaldybės bei Lietuvos valstybės trijų butų savininkams priteisė per 733 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 metų gruodžio 10-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
„Pareiškėjai yra fiziniai asmenys, kurie įsigijo Jachtininkų viešbučio, esančio Liudviko Rėzos g. 1A, Neringos mieste, patalpų dalis“, – BNS sakė teismo atstovė Aušra Milašauskienė.
15min jau rašė, kad vieną namą Juodkrantėje valdo keturi bendraturčiai. Žmonės patys nestatė minėto namo, jie tiesiog nusipirko butus iš statytojų pastate, kai jis dar buvo laikomas teisėtu. Statiniui statyti buvo gauti visi leidimai iš valstybės tarnautojų. Vėliau jie teismo buvo pripažinti neteisėtais. Teismas konstatavo, kad namas turi būti nugriautas.
Tačiau teismas taip pat konstatavo, kad butus nusipirkę žmonės yra niekuo dėti ir turtą įgijo teisėtai pasiėmę paskolas iš banko. Teismas dar 2010 metais buvo nusprendęs, kad verslininkai turi grąžinti pinigus žmonėms, o tada namus nugriauti. Bet butus žmonėms pardavusi įmonė „Verslo investicijų projektų centras“ paskelbė susidūrusi su finansiniais sunkumais, buvo pradėta bendrovės bankroto procedūra ir gyventojai pinigų taip ir neatgavo. Jie liko be turto, be pinigų ir dar įsiskolinę bankams.
Dabar teismo sprendimu gyventojams iš valstybės buvo priteista suma, kurią jiems anksčiau turėjo grąžinti verslininkai.
Pareiškėjai šioje byloje teigė patyrę žalą dėl neteisėtų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, veiksmų.
Byloje nustatyta, kad 2006 metų pavasarį pareiškėjai iš uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo pastato, esančio Neringos mieste, patalpų dalis. Klaipėdos apygardos teismas 2009 metų pavasarį patenkino generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir konstatavo neteisėtus Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) veiksmus, kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys, tai yra šiuos neteisėtus aktus pripažino negaliojančiais.
„Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos“, – šią savaitę paskelbė Šiaulių apygardos administracinis teismas.
Pastatus nutarė griauti
Pastatas, dėl kurio dabartinių savininkų interesų šią savaitę pasisakė Šiaulių apygardos administracinis teismas, yra vienas iš tų, kurie turėtų būti griaunami pagal 2012 metų birželį tuometinės Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Ne vienus metus diskutuota dėl taikos sutarčių, kurias pasirašius galėtų likti stovėti teismų sprendimais griūčiai pasmerkti statiniai, tačiau institucijoms nesusitariant dabartinė Vyriausybė lapkritį nutarė nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą ir griauti čia esančius neteisėtus statinius. Šis nutarimas įsigalios nuo 2018 matų vasario 1 dienos.
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštaravo Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.
Pagal 2012 metų Vyriausybės patvirtintą planą UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Šiuo planu griovimui pasmerkti statiniai atsirado pagal leidimus, kuriuos teismai pripažino neteisėtai išduotais. Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Verslo investicijų projektų centro“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.
