„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gyventojai apie naujas statybas: jei Žvėrynas nuo šiol bus verslo rajonas, tegu tai pasako visiems

Vilniaus Žvėryno gyventojai, per langus stebėdami sklypą kitąpus Sėlių g., kur planuojamas verslo centras, tvirtina apėję visas įmanomas valstybines institucijas, bandydami išsakyti pastabas dėl būsimojo proceso. Jiems neįtinka detaliojo plano korekcijos, pagal kurias keisis pastato aukštis, užstatymo tankis ir kt. Vystytojai tvirtina, kad viskas daroma pagal galiojančius teisės aktus.
Nugriautas namas Sėlių gatvėje
Nugriautas namas Sėlių gatvėje. 2009 m. sausio 11 d. / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Šis konfliktas kilo dėl planuojamo biurų pastato Sėlių g. 48. Kaip 15min jau ne kartą rašė, vystytojų projektas netenkina kaimynystėje gyvenančių žmonių, kurie tikina, kad pakoregavus detalųjį planą nukentės jų gyvenimo kokybė. Tačiau labiausiai žvėryniečiai piktinasi net ne vystytojais, o Vilniaus miesto savivaldybe, kuri esą leidžia sklypo detalųjį planą koreguoti, o ne keisti, taip procesą gerokai palengvindama.

Gyventojų nuomonė – tik formalumas

Pagalbos Žvėryno gyventojai ieškojo net Seime, kur, kaip patys sako, atsiliepė tik vienas parlamentaras – buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad jam neatrodo tinkama, jog į gyventojų dalyvavimą teritorijų planavimo procese žiūrima ne kaip į privalumą ir būtinybę, o veikiau kaip į neišvengiamą formalumą.

„Tikrai aš susidariau tokią nuomonę, kad vyrauja toks neteisingas stereotipas, kad gyventojai visuomet priešinsis naujoms statyboms, taip galima tą suvokti iš kai kurių komentarų. Susipažinus išsamiau su gauta medžiaga, galiu pasakyti, kad tai netiesa. Žvėryno gyventojai neprašė sustabdyti plėtrą, jie paprašė padėti užtikrinti, kad kaimyninio sklypo detaliojo plano keitimas vyktų pagal įstatymus“, – sakė Seimo narys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arūnas Stankevičius, Algirdas Butkevičius, Irmina Šimonelytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arūnas Stankevičius, Algirdas Butkevičius, Irmina Šimonelytė

A.Butkevičius priminė, kad Sėlių g. planuojamas verslo centras, šio sklypo detaliojo plano pakeitimus beveik visos institucijos buvo suderinusios, beliko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos patikrinimas. Tačiau gyventojai jam pateikė daug duomenų, argumentų, faktų, kurie esą kelia klausimų, ar detaliojo plano projektas atitinka galiojančius teisės aktus ir ar tinkamai buvo vykdomas derinimas su visuomene.

„Persiuntus tą skundą gavome iš inspekcijos atsakymą, kad viskas atlikta tinkamai. Visuomenei pateikti atsakymai surašyti motyvuotai, išsamūs, bet susitikus ir dar kartą aptarus šitą klausimą, pradėjome pirštais badyti į pažeidimus. Ir reikia pasakyti, kad inspekcija pasižiūrėjo atidžiau, nes nebuvo pateikta daugybės dokumentų ir pagrindimų, kurie turi eiti kartu su detaliuoju planu. Tai didelis pažeidimas. Po to inspekcija atsisakė tvirtinti detalųjį planą ir pavedė pataisyti pažeidimus“, – teigė A.Butkevičius.

Atmesta dukart

Detaliojo plano rengėjai pateikė pataisymus, tačiau inspekcija atmetė antrą kartą projektą, argumentuodama, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į gyventojų pastabas ir svarstyta, ar tai nebuvo viešojo intereso pažeidimas. „Kreipėmės net į Generalinę prokuratūrą, įtardami galimą viešojo intereso pažeidimą, bet Generalinė prokuratūra atsakė, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, ir tyrimo nepradėjo“, – sakė A.Butkevičius.

Vis dėlto inspekcijos sprendimą antrą kartą atmesti detaliojo plano pakeitimo projektą jis pavadino gyventojų laimėjimu, o valstybės – pralaimėjimu, nes priversti institucijas esą pavyko tik įdėjus titaniškas pastangas ir įsikišus politikams.

Seimo narys kritikavo tvarką, kad derinimas su visuomene paliekamas privačiai bendrovei, o savivaldybė nuo proceso nusišalina, bet esą ar privati bendrovė, turinti verslo interesų, tikrai gali tinkamai viešinimą surengti. Kitas dalykas – detalųjį planą tvirtina tarybos nariai, išrinkti politikai, tačiau koregavimą gali patvirtinti administracija, kitaip nei pakeitimą – tuomet vėl reikia tarybos pritarimo.

Piktinasi koregavimu

Sėlių g. 29 daugiabučio namo bendrijos valdybos narė Irmina Šimonėlytė teigė, kad į Seimo narį kreipėsi ir pagalbos sulaukė, kai visos durys į valstybines institucijas gyventojams užsidarė. Raštų gyventojai prirašė krūvas, tačiau tuo metu jau nebegaudavo atsakymų. Susidūrė jie ir su tuo, kad dėl kai kurių klausimų neaišku į ką kreiptis.

„Teritorijų planavimą apibrėžiantys teisės aktai neleidžia suprasti, kokia yra mūsų, kaip visuomenės dalies, vieta tame procese. Bendrasis planas šiuo metu numato pastatų aukštingumą, tačiau nenustato to aukštingumo rėmų, tai, tarkim, keturių aukštų pastatas gali būti ir 20 metrų. Kai tą sužinojome, tai mums tapo aišku, kad jokia kontrolės funkcija šiuo atžvilgiu nevykdoma, nes nėra numatyti rėžiai, tai leidžia savivaldybei savarankiškai vertinti atskirus vystytojo pageidavimus, išstumiant iš harmoningo konteksto visą likusią aplinką“, – kalbėjo gyventojų atstovė.

Taip gali atrodyti verslo centras Sėlių g. 48
Taip gali atrodyti verslo centras Sėlių g. 48

Priešais jų namą stovėjo nedidelis medinis namas ir gyventojai sako gana netikėtai sužinoję, kad tame nedideliame sklype planuojamas didžiulis verslo centras. Pagal ankstesnį detalųjį planą, kaip sako I.Šimonėlytė, čia galėjo dygti tik mažaaukščiai namai. „Mes nesame prieš, kad miestas keistųsi, naujų pastatų atsirastų. Bet šokiravo tai, kad taip paprastai, neįtraukiant bendruomenės, vystytojas gali įgyvendinti kone bet kokius savo norus tame sklype. Nėra kalbos apie visą Žvėryno aplinką, visos teritorijos planavimą. Tai mus labai nuliūdino“, – kalbėjo gyventoja.

Anot gyventojų, detaliojo plano koregavimas buvo inicijuotas administracijos direktoriaus, tad koreguoti galima supaprastinta tvarka, nors esą Sėlių g. 48 sklype buvo keičiami beveik visi parametrai – aukštingumas, aukštų skaičius, pastato tankis ir kt. Paklausę Vilniaus savivaldybės, kodėl ta tvarka yra supaprastinta, gyventojai sako sulaukę atsakymo, kad dėl to, jog nėra keičiami esminiai sklypo parametrai. „Tai mes bandome suprasti, kas būtų tie esminiai pakeitimai, jeigu beveik visi parametrai administracijos direktoriaus įsakymu siūlomi keisti“, – stebėjosi I.Šimonėlytė.

Nėra kalbos apie visą Žvėryno aplinką, visos teritorijos planavimą. Tai mus labai nuliūdino, – sakė I.Šimonėlytė.

Pasigedo dialogo su savivaldybe

Ji priminė procesą, kad koregavimo projektas buvo sklandžiai tvirtinamas, nors į gyventojų pastabas nebuvo atsižvelgiama. Neefektyvi gyventojams atrodo ir komunikacija su projekto dalyviais, nes jie galėjo bendrauti su vystytojais. O esą savivaldybė viešą neformalų aptarimą suorganizavo tik įsikišus žiniasklaidai, tačiau net ir tą susitikimą vedė vystytojų pasamdytas advokatas.

„Net nežinau, kas gyventojams gali padėti. Nepadėjo nei dalyvavimas pikete prie savivaldybės, nei mero pažadas susodinti visus, ir gyventojus, ir vystytojus, prie bendro stalo ir bandyti surasti bendrą sprendimą. Mes liekame tarsi nuošalyje, dialogą galime bandyti užmegzti tik rašydami raštus institucijoms, kas atima iš mūsų daug laiko, o ir pačioms institucijoms yra gana sudėtinga“, – kalbėjo I.Šimonėlytė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Nugriautas namas Sėlių gatvėje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Nugriautas namas Sėlių gatvėje

Sėlių g. 29 daugiabučio namo bendrijos narys Arūnas Stankevičius antrino kaimynei, kad šio proceso metu jie pastebėjo keistą dalyką: yra Vilnius, yra detalusis planas, o kartu egzistuoja sukurta schema, kaip atskirame sklype plėtotojas gali daryti, ką nori.

„Kai pirkau butą, tikrai žiūrėjau, kas gali būti priešais. Ten buvo numatyta mažaaukštė gyvenamoji statyba, paskui tas plotas pasidarė vidutinio aukštingumo gyvenamoji statyba. Dabar keičiama paskirtis į komercinės paskirties“, – kalbėjo A.Stankevičius.

Nori aiškumo

Jis akcentavo, kad tai Žvėrynas, visada buvęs unikalus gyvenamasis rajonas, tačiau dabar jie keičiasi į verslo, biurų centrų rajoną. „Mūsų noras būtų, kad jeigu detalusis planas keičiamas, jei sakoma, kad Žvėrynas nuo šiol bus verslo centrų mikrorajonas, tai tegu tai būna sakoma visiems. Nes dabar man tai labai panašu, analogiją matau su bankų sistema, vertybinių popierių birža, kur yra teisėti gyventojų lūkesčiai.

Nesvarbu, gal galėtų būti ir kita įmonė, – teigė A.Stankevičius.

Daug gyventojų, privačių asmenų, pirkdami nekilnojamąjį turtą, įvertina, ką perka, kur perka ir ko tikėtis ateityje, nes daugeliu atveju tai jų ilgalaikė investicija. Tad tu darai investiciją, o paskui kažkas viename ar kitame kabinete susiderina ir tai pakeičia, kad tai, kas žinoma visuomenei, nebūtinai yra tiesa. Tai yra teisėtų lūkesčių bet kurio visuomenės nario ignoravimas“, – sakė A.Stankevičius.

Būsimąjį verslo centrą šioje Žvėryno vietoje statys bendrovė „Citus“, tai bus jų biuras, tačiau gyventojai sako nesantys nusiteikę prieš konkretų vystytoją – jiems nerimą labiau kelia procesas, sukurtas manipuliuoti aplinka. „Nesvarbu, gal galėtų būti ir kita įmonė“, – teigė A.Stankevičius.

Panašių situacijų Žvėryne esama ir daugiau, todėl gyventojai ketina įkurti Žvėrynų bendrijų asociaciją, kuri atstovautų ne atskiroms gyventojų grupėms, bet leistų matyti visą Žvėryną ir jo problemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų