Vaizdą į Senamiestį keičia vaizdas į gretimo namo sieną, saulės šviesą kambariuose pakeičia šešėlis, kieme nebelieka vietos automobiliams, o įsigyto turto kaina krenta. Kodėl dalis sostinės mikrorajonų virsta skruzdėlynais, kuriuose nė su žiburiu nerasi mokyklos ar darželio, ir kada būsto savininkai turi teisę kovoti su statytojų piktnaudžiavimais?
Teršalai ir triukšmas
Savivaldybė linkusi labiau paisyti ne gyventojų interesų, o statytojų, – piktinosi L.Narbutis.
„Savivaldybė linkusi labiau paisyti ne gyventojų interesų, o statytojų. Šalia mūsų, neišlaikant rekomenduojamų atstumų, planuojama statyti septynių aukštų namą. Jis užgoš mums saulę. Taip pat labai padidės gyventojų skaičius.
Jau dabar automobilių statyti nėra kur. Ryte išvažiuoti iš kiemo sudėtinga, nes visa S.Žukausko gatvė užkišta. Gatvėse tokia pati situacija grįžtant po darbo“, – 15min.lt teigė S.Žukausko gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėto daugiabučio pirmininkas Leonas Narbutis.
Transporto spūsčių, automobilių statymo ir kitos problemos neišspręstos. Rajone labai trūksta vaikų darželių, mokyklų, žaidimo aikštelių.
Namo gyventojų nepasitenkinimas kilo po to, kai jie sužinojo apie gretimais planuojamas naujo daugiabučio statybas.
„Aš nežinau, kaip planuojamos statybos, kai transporto spūsčių, automobilių statymo ir kitos problemos neišspręstos. Rajone labai trūksta vaikų darželių, mokyklų, žaidimo aikštelių. Mes žaidimų aikštelę įsirengėme už savo pinigus. Dabar nežinome, koks bus jos likimas. Miesto valdžios dėmesio iki šiol nesulaukėme, nors kreipėmės ne vieną kartą“, – pasakojo vyras.
Gyventojų skunde rašoma, kad nuo 2007 m. Šiaurės miestelio detaliojo plano patvirtinimo praėjus 8 metams išryškėjo pagrindiniai šio plano trūkumai, kurie rajono gyventojams ir svečiams neleidžia įgyvendinti savo teisių į sveiką ir švarią aplinką, kokybišką socialinį gyvenimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiabučių statytojų gudrybės, dėl kurių gyventojai neturi kur parkuoti automobilių
Pagrindinis plano trūkumas – pernelyg didelis užstatymo gyvenamaisiais ir komercinės paskirties pastatais intensyvumas ir šių pastatų aukštingumas. „Ši problema lemia padidėjusį oro užterštumą. Aukštą triukšmo lygį Šiaurės miestelyje, taip pat eismo problemas, automobilių stovėjimo vietų trūkumą, spūstis, ypač piko metu. Pažymėtina, kad problema, susijusi su automobilių stovėjimo vietų trūkumu, atsižvelgiant į užstatymo aukštingumą ir intensyvumą, buvo žinoma dar tvirtinant 2007 m. Šiaurės miestelio detalųjį planą“, – rašoma gyventojų skunde.
Žmonės lieka tik proceso stebėtojais
Pažiūrėkite, kiek Šiaurės miestelyje gyvena žmonių lyginant su kitais Vilniaus rajonais. Nei mokyklos, nei darželio nėra, – piktinosi bendrijos pirmininkas.
L.Narbutis piktinosi, kad perkant būstą apie tai, kad šalia išdygs naujas septynių aukštų daugiabutis, nebuvo net minties.
Statybos pradėtos nugriovus seną trijų aukštų pastatą. „Kai pirkome butus, mums buvo pasakyta, kad jokių statybų šalia nebus, o jeigu kas ir pasikeistų, tai namų aukštingumas negalės būti didesnis už šiuo metu stovinčių pastatų – iki trijų aukštų. Dabar planuojamas septynių aukštų pastatas. Pradžioje jame buvo planuoti biurai. Dabar jau paskirtis keičiama į gyvenamąją.
Pažiūrėkite, kiek Šiaurės miestelyje gyvena žmonių lyginant su kitais Vilniaus rajonais. Nei mokyklos, nei darželio nėra. Užuot pastatą remontavus ir jame įrengus darželį ar pradinę mokyklą, pastatas griaunamas, o vietoje jo statoma dar daugiau butų. Svarbu tik pinigai. Daugiau nieko“, – kalbėjo pašnekovas.
Vyro teigimu, nors visi sutinka, kad žmonių gyvenimo sąlygos suprastės, o turto kaina sumažės, sprendimo rasti nepavyksta.
„Kreipėmės į Statybų inspekciją, Teritorijų planavimo tarnybą, kreipėmės ir į Vilniaus savivaldybę. Kreipėmės ir į statybas planuojančią įmonę, tačiau gavome atsakymą, kad Vilniuje užstatymo plotą reikia daryti tokį, koks yra Paryžiuje. Kai pats architekto paklausiau, ar jis norėtų gyventi mano name, mano bute, kai aplinkui planuojamos tokios statybos, jis pasakė: „Ne, nenorėčiau.“
Dabar būstus įsigiję žmonės lieka tik proceso stebėtojais. Dar neteko girdėti, kad tokie sprendimai būtų priimami gyventojų naudai. Visada pirmiausia atsižvelgiama į komersantų interesus. Tai matant kyla visokių minčių“, – minėjo L.Narbutis.
