„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gyventojų ir būsto statytojų kovos – sudarkytas kraštovaizdis, užgrūsti kiemai, nuvertėjęs turtas

Užupio, Senamiesčio, Šiaurės miestelio ir kitų Vilniaus rajonų gyventojai stoja į atvirą kovą su nekilnojamojo turto (NT) projektų vystytojais. Nepasitenkinimo priežastis paprasta – saulės apšviestą butą su gražiu vaizdu pro langą, erdviu kiemu ramioje vietoje įsigiję žmonės vieną dieną sužino, kad šalia jų bus statomi nauji daugiabučiai.

Pardavėjas privalo atskleisti informaciją, kuri svarbi pirkėjui ir tiesiogiai susijusi su jo turto verte. Tai nėra vien etikos klausimas.

„Manau, kad tai turi būti reglamentuota įstatymu. Pardavėjas privalo atskleisti informaciją, kuri svarbi pirkėjui ir tiesiogiai susijusi su jo turto verte. Tai nėra vien etikos klausimas.

Kai gretimais ima kilti pastatas, kuris užgožia vaizdą ar užstoja saulę, pirmiausia turi būti laikomasi numatytų procedūrų.

Visuomenė turi būti supažindinta su projektu. Deja, dažniausiai toks supažindinimas vyksta gana formaliai. Mažomis raidėmis kur nors išspausdinama informacija, kad tokios statybos bus, bet bendruomenės atstovams ją surasti ir savo teises ginti yra sunku“, – kalbėjo D.Gedvilas.

Susitarti sunku

Yra ir kita medalio pusė. Norintys pasipinigauti NT savininkai pradeda sąmoningai stabdyti aplinkines statybas.

Pašnekovas nurodė, kad neretai statytojams su gyventojais tartis itin sudėtinga: „Yra ir kita medalio pusė. Norintys pasipinigauti NT savininkai pradeda sąmoningai stabdyti aplinkines statybas. Jie tikisi solidžios kompensacijos ar atlygio ir tai nėra retas atvejis. Pakanka pasidairyti  į mūsų gatves. Pavyzdžiui, nuo Olandų žiedo važiuojant link stoties namas stovi ant kelio. Su žmogumi susitarti nepavyko ir namas beveik įsikiša į kelią.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Užsispyrę gyventojai nenori keltis iš savo būsto
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Užsispyrę gyventojai nenori keltis iš savo būsto

Yra miesto planas, yra miesto vyriausiasis architektas. Čia yra tiesiog kompetencijos klausimas. Jeigu į tokias vietas specialistai skiriami pagal partinę liniją, tai kompetencijos ten laukti neverta.

Pasak asociacijos vadovo, didelę dalį tokių konfliktų būtų galima išspręsti tinkamo miesto planavimo dėka. „Esminis dalykas – tie, kas planuoja statyti, pirmiausiai turi galvoti, ar nepažeis kitų visuomenės grupių interesų.

Prieš išduodant leidimą, ką galima statyti viename ar  kitame sklype, turi būti daroma analizė, o už tokius sprendimus atsakomybę turi prisiimti miesto planuotojai.

Yra miesto planas, yra miesto vyriausiasis architektas. Čia yra tiesiog kompetencijos klausimas. Jeigu į tokias vietas specialistai skiriami pagal partinę liniją, tai kompetencijos ten laukti neverta. Jeigu būtų imami patirtį ir tinkamą išsilavinimą turintys specialistai, jie tokių sprendimų nepraleistų.

Taip pat reikia prisiminti ir Lietuvoje nelabai populiarią sąvoką – socialinė atsakomybė. Tiek verslas, tiek valdininkai turi jaustis atsakingi. Taip, klaidų gali pasitaikyti, bet mes jau seniai esame įkūrę organizaciją „Skaitmeninė statyba“. Trylika asociacijų prisideda prie to, kad miesto planas būtų paverstas visiems viešai prieinamu skaitmeniniu trimačiu modeliu. Tokiame miesto plane puikiai matytųsi visi projektai ir juos suprasti nereiktų specialių žinių. Deja, tokio modelio kol kas nėra nei viename teisės akte“, – minėjo D.Gedvilas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs