Šiltėjančios sienos suteikė pasitikėjimo
Šildymo įrangos pardavėjai pastebi, kad šiemet itin šoktelėjo dujinių katilų paklausa. Pardavimų rezultatai rodo, kad gyventojus įtikino mažėjančios dujų kainos ir jie pradėjo investuoti į šį šildymo būdą. Šildymo įranga prekiaujančios bendrovės „Vilpra“ atstovė Rūta Babič dujinių katilų pardavimų augimą taip pat sieja ir su kitais faktoriais – prieinama įrenginio kaina, gyvenimo būdu, saugesne eksploatacija.
„Pirkėjai dėl gyvenimo būdo šiuo metu renkasi priežiūros nereikalaujantį, pilnai automatizuotą dujinį katilą“, – teigia R. Babič.
Bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, valdančios prekybos tinklą „Senukai“, atstovės Olgos Malaškevičienės teigimu, nors šildymas dujomis – sparčiai populiarėjantis būdas, tačiau Lietuvoje vis dar dominuoja kietojo kuro katilai, ypač regionuose, kur nėra dujotiekių magistralių.
Jai antrina katilais prekiaujančios bendrovės „Baltic Therm“ vadovas Aidas Bagdonas. Pasak jo, kieto kuro katilų, kurie kūrenami malkomis ar anglimis, paklausa sumažėjo. „Iš tiesų, paskutiniu metu atsirado nemažas šildymo įrenginių pasirinkimas – daug didesnis nei prieš ketverius-penkerius metus. Ne tik dujoms kūrenamų, tačiau ir granulėmis, taip pat šilumos siurblių“, – dėsto specialistas.
Pasak A.Bagdono, esminis perversmas vyksta ir dėl naujų statybų – namai statomi kokybiškiau, su gera šilumine varža, todėl žmonės ne taip jautriai reaguoja į kuro kainų pokyčius. Esant tokiomis aplinkybėmis, šildymo priemonių pasirinkimą lemia kiti faktoriai – patogumas ir laiko sąnaudos.
Pradėjo skaičiuoti ne tik pinigus
A.Bagdonas tvirtina, kad žmonės išmoko skaičiuoti – ne tik kuro kainą, bet ir savo laiką. Tiesa, gyventojai, kurių pajamų lygis žemesnis, vis dar renkasi šilumos sistemą priklausomai nuo kuro kainų. „Kūrenimas kietu kuru išlieka populiariausias, ypač kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, dėl pigios vietos žaliavos. Tačiau tai ir labiausiai imlus darbui šildymo būdas, taip pat reikalauja nemažos priežiūros”, – pasakoja „Baltic Therm“ vadovas.
Tačiau specialistas prognozuoja, kad ir šie katilai netolimoje ateityje bus keičiami į granulėmis, dujomis ar atsinaujinančios energijos principu veikiančius katilus – prie to turėtų prisidėti ir išaugę montavimo įkainiai.
„Daug patogiau ir paprasčiau sumontuoti technologiškai išbaigtą gaminį, tokį kaip dujinis katilas ar šilumos siurblys. Taip pat dėl darbo jėgos trūkumo šiuo metu yra išaugę šilumos sistemų montavimo specialistų įkainiai – todėl galutinė suma montuojant kieto kuro katilus dar labiau šokteli”, – pasakoja A. Bagdonas.
„Vilpros” atstovė pabrėžia, kad dujiniai katilai išsiskiria aukštu naudingumo koeficientu, patrauklia kaina, saugumu, taip pat nereikalauja kasdieninės priežiūros – renkantis tokio tipo šildymą, nereikia specialios vietos katilinei ir kuro sandėliavimui, todėl gyventojai renkasi kondensacinius dujų katilus. Gyventojams yra ir lengviau pasirinkti, nes pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus buvo atsisakyta mažiau efektyvių dujinių katilų.
„Pagal naują ES direktyvą, nuo 2015 metų rugpjūčio 1 d. nekondensaciniai „turbo“ katilai nebegali būti importuojami į ES. Namų šildymui pasirinkus kondensacinį dujinį katilą, kuris savo efektyvumu pranoksta įprastą dujinį katilą, šildymo kaštai sumažėja apie 15-20 proc.“, – apie rinkos tendencijas pasakoja R.Babič.
„Senukų“ atstovė O.Malaškevičienė atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusių metų šilumos gamybos įrenginiai, kurių galingumas siekia iki 70 kW, taip pat karšto vandens rezervuarai, kurių talpa siekia iki 500 litrų, yra ženklinami specialiais lipdukais. „Šie lipdukai sukurti pagal žinomą buitinės technikos ženklinimo principą – raides ir kelių spalvų juostas. Tokiu būdu ženklinami atskiri įrenginiai. Šilumos gamybos įrenginiai suskirstyti į 9 energinio efektyvumo klases – nuo A++ iki G“, – į ką renkantis katilą atkreipti dėmesį pataria O.Malaškevičienė.
Vis dažniau jungiama su naujomis technologijomis
Dėl mūsų klimato zonos ypatybių šildymo katilai turi būti tarsi „suaugę“ su namu. Kitu atveju, gyventojai virsta namo įkaitais ir kūrikais. Kaip minėjo R. Babič, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo žmonės vis mažiau nori „tarnauti“ namui. Populiarėja išmaniųjų namų sistemos, kur vieno pultelio paspaudimu valdomos visos namų infrastruktūros, užtikrinamas efektyvumas ir saugumas.
A. Bagdonas dėsto, kad ir šiuo metu katilai jungiami prie išmaniosios namų sistemos. „Kalbant apie katilų valdymą, lengviausiai su išmaniaisiais sprendimais suderinami yra dujiniai, elektriniai katilai, šilumos siurbliai. Sumontuoti dujinį katilą ir prijungti prie šildymo sistemos lengva ir paprasta. Kvalifikuotas specialistas tokį darbą gali atlikti per pusę darbo dienos“, – pasakoja specialistas.
„Vilpros“ atstovė pateikia pavyzdį, kad automatizuotas dujinis katilas, kuris reaguoja į išorės ir vidaus temperatūros pokyčius, gali sutaupyti iki penktadalio lėšų, skirtų šildymui.
Naujausia tendencija – katilo valdymas nuotoliniu būdu, per mobilųjį telefoną. „Moderni automatika išvykus vartotojui suteikia galimybę valdyti katilinės darbą nuotoliniu būdu, serviso meistrui – diagnozuoti bei šalinti gedimus net neatvykus į objektą“, – naujoves dėsto R.Babič.
Patobulėjo ir dujinių katilų sritis – efektyvumo, triukšmo lygio ir šilumos izoliacijos atžvilgiu. Išmaniems namams siūlomi dujiniai katilai, kurie turi valdymo pultus su jutikliais, mygtukais paprastam ir intuityviam prietaiso funkcijų valdymui. Taip pat galima įsigyti nuotolinio valdymo patalpos temperatūros reguliatorius.
