Žmonės tarsi pandų svečiai
Jau kitais metais iš Kinijos Danijos sostinę pasieks ypatingas gyvas siuntinys – Didžiųjų pandų pora. Tai reikšmingas įvykis ne vien Kopenhagai ar Danijai, bet ir visai Skandinavijai. PILOTAS.LT žiniomis, šiuos itin retus Azijos gyvūnus už Kinijos sienų dabar galima pamatyti vos 13-oje pasaulio šalių, o Europoje – tik 5 vietose: Škotijoje (Edinburge), Austrijoje (Vienoje), Belgijoje (Pairi Daiza), Ispanijoje (Madride) ir Prancūzijoje (Mon Sent Enjane). Danai net neabejoja, jog greitai tarp jų įsiterps ir Kopenhaga.
Danų architektūrinė kompanija „Bjarke Ingels Group“ (BIG) kartu su „Schønherr Landscape Architects“ ir „MOE“ specialiai šioms pandoms suprojektavo įspūdingą 2,45 tūkst. kv. m ploto voljerą. Švelniai banguojantis statinys jo gyventojoms turėtų priminti kalvotas gimtąsias bambukų giraites, kurios garantuotų saugumą bei vidinę ramybę svečioje šalyje. Architektai siekė, kad zoologijos sodo lankytojai čia jaustųsi ne kaip pasaulio galiūnai, atėję paspoksoti į egzotiškus gyvūnus, bet it svečiai, užėję pas čia įsikūrusią vienų rečiausių pasaulio žinduolių šeimynėlę.
Projektuojant neapsieita ir be rytų filosofijos chrestomatijos – pandoms skirtas statinys architektūriškai akivaizdžiai atkartoja „Jin“ ir „Jan“ simbolį, kuris apskritime išreiškia dvi subalansuotas priešingybes. Iliustruojant šią rytietiškąją tiesą, viena voljero dalis bus skirta jam, kita – jai. Plane apskrita statinio su apėjimu forma lankytojams suteiks galimybę pandų gyvenimą stebėti iš visų pusių – 360° kampu.
Greta – N.Fosterio dramblių namai
Naujasis Kopenhagos zoologijos statinys iškils greta čia kiek anksčiau pastatyto „Dramblių namo“, kuri suprojektavo kito žinomo architekto – brito Normano Fosterio – kompanija. Beje, beveik prieš dešimtmetį įrengta dramblių architektūra tuomet nusipelnė ne vien pagyrų, bet ir profesinių apdovanojimų. Tai buvo vienas pirmųjų šiuolaikiškų bandymų zoologijos sodą suartinti su parku. Tame pačiame zoologijos sode numatytas namas pandoms – dar vienas žingsnis šia „humaniškos“ architektūros gyvūnams linkme.
Tarp abiejų išskirtinių gyvūnų rūšių būstų įsiterps restoranas. Iš pastarojo vidaus pro plačias berėmio stiklo vitrinas egzotiškųjų zoologijos sodo gyventojų gyvenimas turėtų būti matomas it ant delno. Visgi įstaiga bene labiausiai pagelbės, kai zoologijos sodą užklups daniška dargana.
Malonu, jog tarp šio itin reto gyvūnų architektūros tipo statinio autorių šmėžuoja ir lietuviška – Gabrielės Ubarevičiūtės – pavardė. Nors pandas bent kada nors pamatyti Lietuvoje tikėtis sunku, gal tai yra ženklas, jog ir pas mus gyvūnai sulauks bent šiek tiek didesnio architektūros profesionalų dėmesio. O dabar Kauno zoologijos sodo gyventojai „humanistinių“ sąlygų savo kolegoms iš Danijos gali nebent pavydėti. Ko norėti, jei iki tokio humaniško požiūrio dažnai toloka ir nūnai šalyje statomiems daugiabučių kvartalams.
Parengta pagal BIG ir PILOTAS.LT informaciją.
