Ginčus sukėlusią įstiklintą terasą savininkas nusprendė išnuomoti už 2 tūkst. eurų

Patalpas sostinėje Gedimino ir A.Jakšto gatvių sankryžoje, greta kavinės „Vero Cafe“, kurios atsirado įstiklinus į Kultūros paveldo vertybių sąrašą įtraukto pastato fasadą, galima išsinuomoti už 2 tūkst. eurų.
„Vero Cafe“ Gedimino prospekte
„Vero Cafe“ Gedimino prospekte / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt galima rasti skelbimą (skelbimas įdėtas ir kituose portaluose), kuriame rašoma, kad Vilniuje, senamiestyje, Gedimino prospekte, galima išsinuomoti biuro, prekybines, paslaugų, gamybines, maitinimo ir kitos paskirties patalpas. Tarp jų – įnirtingų diskusijų objektu tapusi „lauko terasa“, kuri įrengta įstiklinus fasadą.

Skelbime rašoma, kad, be kitų laisvų patalpų, pastate adresu Gedimino pr. 27, šalia „Vero Cafe“, „yra galimybė papildomai nuomotis 50 kv.m LAUKO TERASĄ. Kaina 40 EUR/kv.m + PVM. Patalpos tinka MAITINIMUI, galima gauti alkoholio licenciją“.

Iš viso už įstiklintą lauko terasą, be PVM, prašoma 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Vero Cafe“ Gedimino prospekte
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Vero Cafe“ Gedimino prospekte

15min primena, kad pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.

Patalpų savininkas, bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ vadovas Kazimieras Musteikis 15min pirmadienį teigė, kad visi parašai pastato remontui gauti dar 2014 metais ir tuomet jokių problemų juos gaunant nebuvo.

„Ten mūsų teritorija, mūsų žemė. Privatizuodami šitą pastatą nupirkome iš valstybės žemę. Sumokėjome labai didelius pinigus valstybei ir darome savo teritorijoje tą, ką suderinome su institucijomis. 2014 metais mes suderinome, viską turime, visi parašai suderinti“, – sakė jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Vero Cafe“ Gedimino prospekte
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Vero Cafe“ Gedimino prospekte

Diskusija socialiniame tinkle „Facebook“ kilo praėjusį penktadienį. Architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas feisbuke pasidalijo pastato nuotraukomis ir parašė: „Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai S.Murczynski, J.Soltan, 1938 m., sudarkytas 2018 m.“ Architektas Matas Šiupšinskas, norėdamas pabrėžti įstiklinimo absurdiškumą, sukūrė koliažą, kuriame vaizduojama Vilniaus Katedra ir įstiklintos jos kolonos.

Mato Šiupšinsko koliažas/Vilniaus Katedra
Mato Šiupšinsko koliažas/Vilniaus Katedra

Į diskusiją įsivėlė ir rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas, kuris „Vero Cafe“ socialiniame tinkle išvadino barbarais ir priminė, kad tai ne sovietinis, o lenkų tarpukario architektūros pavyzdys. Tiesa, kavinių tinklas nedarė remonto, o tik nuomojasi patalpas greta jų.

Vėliau pirmadienį Kultūros paveldo departamentas (KPD) išplatino pranešimą spaudai ir informavo, kad Departamente, reaguojant į esamą situaciją, bus sudaryta komisija, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes ir atliks tarnybinį patikrinimą, kad nustatytų atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertintų galimai padarytą žalą.

Vilniaus miesto savivaldybė 15min atsakė, kad leidimas įstiklinti lauko terasą išduotas 2014 rugpjūtį. Projektas buvo patikrintas, jam pritarta Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriuje ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriuje.

„Projekte numatytas pirmo aukšto terasos įstiklinimas tarp kolonų skaidraus stiklo lengvomis berėmėmis konstrukcijomis nepažeidžia ir nežaloja pastato Gedimino pr. 27 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904) vertingųjų savybių, netrukdo jo apžvelgti ir nedaro neigiamos įtakos pastatui“, – 15min raštu komentavo Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras.

Be to, Lietuvos architektų rūmų prezidentė Daiva Bakšienė socialiniame tinkle pareiškė, kad, architekto A.Ambraso teikimu, Rūmų taryba „priėmė sprendimą inicijuoti projektą rengusių architektų atsakomybės klausimo nagrinėjimą dėl galimų profesinės veiklos pažeidimų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs