Dėmesys – tik namui
Už Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą atsakingos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė pasakoja, kad dažniausiai pasirenkamas standartinis energinį efektyvumą didinančių priemonių paketas – išorinių sienų šiltinimas, langų bei lauko durų keitimas ir t. t.
„Paprastai gyventojai, nusprendę išleisti renovacijai šiek tiek daugiau pinigų, pasirenka brangesnes šiltinimo priemones – pavyzdžiui, individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemų įrengimą, taip pat rekuperacinę sistemą.
Tarp kitų atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, yra ir bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų – pavyzdžiui, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ar pertvarkymas. Kadangi šios priemonės padidina investicijų plano bendrą sumą, žmonės dažniausiai ties jomis ir apsistoja bei nesiryžta didinti atnaujinimo projekto kainos gerindami viešąją infrastruktūrą greta namo“, – sako G. Burbienė
Kalbėdama apie galimybes atnaujinti ne tik daugiabutį, bet ir jo kiemą – pavyzdžiui, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes, sutvarkyti žaliąsias zonas prie namų, BETA specialistė sako, jog tokia galimybė yra, bendrai susitarus namo gyventojams. Tačiau šioms priemonėms valstybės parama nėra suteikiama ir jų įrašyti į daugiabučio atnaujinimo investicijų planą negalima.
Padės naujas požiūris į renovaciją
Tiesa, svajojantiems apie geresnes stovėjimo aikšteles ir sutvarkytus šaligatvius prie savo daugiabučio, nebūtinai teks spręsti šias problemas savo sąskaita. Dabar siekiama, kad Lietuvoje prigytų kvartalinės renovacijos idėja. Kvartalinė renovacija reiškia, jog vienu metu atnaujinamas ne vienas, o daugiau daugiabučių, esančių kaimynystėje.
„Savivaldybės jau skatinamos atkreipti ypatingą dėmesį į renovuotus namus bei įtraukti juos į kompleksinę renovaciją – tai yra, padėti renovuotų daugiabučių gyventojams sutvarkyti namo aplinką.
Tačiau kvartalinė renovacija leistų efektyviau ir taupiau tvarkyti senų daugiabučių teritoriją. Pavyzdžiui, įrengiant ne tik suoliukus ar suremontuojant vaikų aikšteles, bet ir pasirūpinant naujų šaligatvių tiesimu, lietaus nuotekų tinklų įrengimu, pagal galimybes išplėtojant mašinų stovėjimo aikšteles, gerinant pėsčiųjų zonų apšvietimą ir t. t.“, – pasakoja G. Burbienė.
