„Dėl turto užliejimo vandeniu žmonės į mus per mėnesį vidutiniškai kreipėsi daugiau nei 300 kartų – gerokai dažniau nei dėl bet kurios kitos priežasties turto draudime. Praktika rodo, kad sena ir sugedusi santechnika, pačių draudėjų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių nukenčia dėl vandens padaryto namų ir jame esančio turto sugadinimo ar praradimo“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
„Gjensidige“ duomenimis, nelaimės dėl vandens padarytos žalos praėjusiais metais sudarė 55 proc. visų įvykių, kuriuose nukentėjo apdraustas žmonių turtas. Pagal draudimo bendrovės rodiklius, dėl vandens užliejimo vidutinė atlyginta žala praėjusiais metais siekė 500 eurų.
Pasak „Gjensidige“ draudimo eksperto, ši suma nė iš tolo neprilygo gaisrų pridarytiems nuostoliams. „Liepsnos visada pasiglemžia daugiausia gyventojų turto, būtent dėl gaisrų padarytos žalos yra išmokama pati didžiausia vidutinė draudimo išmoka, kuri pernai siekė beveik 5000 eurų. Iš viso praėjusiais metais dėl gaisrų per mėnesį į mus vidutiniškai buvo kreiptasi 15 kartų“, – kalbėjo G. Norkus.
Jo teigimu, gaisrai tesudaro 4,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kurių metu nukenčia žmonių turtas ir būstas, tačiau jų žmonėms ugnies padaryti nuostoliai kartais siekia net ir kelis šimtus tūkstančių eurų.
Gamtos stichija siautėjo aršiai
„Nors gyvename gana ramaus ir nuspėjamo klimato sąlygomis, bet gamtos stichija praėjusiais metais vis dėlto negailėjo mūsų šalies gyventojų būsto ir turto. Ji žmonėms pridarė beveik dvigubai daugiau nuostolių nei 2016 metais. Pernai kiekvieną mėnesį vidutiniškai registravome po 150 draudžiamųjų įvykių, kai žmonių turtas nukentėjo dėl ekstremalių oro sąlygų: dažniausiai – dėl potvynių, stipraus vėjo ir audros. Dažnai žmonės patyrė žalą dėl nuvirtusių medžių, nuplėštų stogų ar užpiltų rūsių“, – dėstė draudimo bendrovės atstovas. Stichinės nelaimės padaryta vidutinė žala, „Gjensidige“ duomenimis“, praėjusiais metais sudarė 540 eurus.
Vagys taip pat darbavosi iš peties: dėl vagysčių į draudimo bendrovę gyventojai per praėjusius metus kiekvieną mėnesį vidutiniškai kreipėsi po 30 kartų, o ilgapirščių padaryti nuostoliai vidutiniškai siekė 1234 eurus.
„Dažniausiai vagiami didesnės vertės daiktai, kuriuos lengva išnešti ir po to – greitai bei pelningai parduoti. Populiariausias ilgapirščių grobis – grynieji pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai, kompiuterinė technika, laikrodžiai, kailiniai ir kiti drabužiai. Šie vagių prioritetai statistiškai nesikeičia jau daug metų, tačiau pastebime, kad vagis vis mažiau domina stambioji garso ir vaizdo aparatūra, buitinė technika“, – kalbėjo G.Norkus.
Draudiko teigimu, kitas dažnas vagystės objektas – sodo bei daržo technika. „Žoliapjovės, krūmapjovės, įvairūs grąžtai, šlifuokliai ir pjūklai pavasarį bei vasarą yra naudojami aktyviau ir laikomi „po ranka“, todėl vagys juos greitai aptinka“, – pasakojo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas.
Išmokite apsisaugoti nuo nelaimių
„Gjensidige“ atstovo teigimu, Lietuvos gyventojai dar tikrai ne visada pasirūpina turto saugumu ir nuostolius neretai patiria dėl savo pačių aplaidumo, neatsargaus ar neatsakingo elgesio.
„Dažniausiai gaisrus sukelia netvarkinga elektros instaliacija ar nesaugus elektros prietaisų naudojimas, netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai, net be priežiūros paliktas gaminamas maistas bei žvakės. Gaisrams galima užbėgti už akių – patikrinti elektros instaliacijas, naudoti tvarkingus elektros prietaisus, neperkrauti elektros tinklo. Kaskart, išeinant iš namų, įvertinti, ar namai paliekami saugūs – ar išjungti elektros prietaisai, ar nepalikti įjungti šildymo prietaisai, ar telefonų ir kiti krovikliai ištraukti iš elektros lizdų, ar neliko įjungta viryklė“, – sakė G. Norkus.
Pasak jo, problemos butuose kyla dėl netvarkingų arba susidėvėjusių karšto ir šalto vandens vamzdynų. „Per juos ėmęs tekėti vanduo – dažniausia butų užliejimo priežastis. Ne mažiau problemų kyla, jei bute karšto ir šalto vandens užsukimo ventiliai yra susidėvėję, parūdiję ir dėl to nebeatlieka savo funkcijos. Neįsitikinę, ar jie tvarkingi, žmonės bando namie pakeisti maišytuvus ir taip užlieja kaimynus Rekomenduoju namuose periodiškai apžiūrėti kanalizacijos vamzdžius, esančius už tualeto ir vonios. Jei jie seni, gaminti iš ketaus ir dar parūdiję, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau atsiras mikroįtrūkimai ir vanduo ims pamažu sunktis“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak „Gjensidige“ atstovo, nepakankamai dėmesio skiriama ir savo turtui apsaugoti nuo vagių. Gyventojai ne visuomet pasirūpina patikimais namų, sandėliukų ar garažų durų užraktais, neretai nepažįstamiems žmonėms prasitaria apie kuriam laikui paliekamus tuščius namus, vasarą nebūdami namie palieka pravirus langus ir balkonus.
„Jei tokių klaidų būtų išvengiama, nuostolių gyventojai patirtų gerokai mažiau. Žinoma, visiškai pašalinti visas rizikas yra sudėtinga, todėl visuomet pravartu pasirūpinti ir draudimo apsauga“, – priminė G.Norkus.
Iš viso dėl apgadinto, sunaikinto ar prarasto turto gyventojai į draudimo bendrovę „Gjensidige“ praėjusiais metais kreipėsi beveik 10 tūkst. kartų.
Saugiausia yra savo turtą apdrausti – tai pirmoji garantija, kad po įvykusios nelaimės liksite ne tuščiomis kišenėmis. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vykdo turto draudimo akciją: sudariusiems naują būsto draudimo sutartį – dūmų detektorius dovanų. Akcija vyksta iki gegužės 12 dienos.
