„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Į prokurorus dėl „Žalgirio“stadiono kreipęsis A.Rupšlaukis: sporto bendruomenei reikia erdvės

Į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo dėl buvusios „Žalgirio“ stadiono teritorijos, kurioje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ vysto 200 mln. eurų vertės projektą, kreipęsis Almas Rupšlaukis sako ginantis Vilniaus sporto bendruomenės interesus, jog šioje teritorijoje atsirastų erdvė jų veiklai.
Griaunamas „Žalgirio“ stadionas
Griaunamas „Žalgirio“ stadionas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Visuomeniniais pagrindais veikiančios sporto organizacijos išreiškė poreikį Vilniaus valdžiai, kad reikalingas aikštynas veiklai vykdyti, tačiau paskutinius porą metų Vilniaus valdžia neskiria dėmesio šiems klausimams spręsti. Ta erdvė kaip stadionas, tačiau toli gražu ne nacionalinio stadiono mastu, reikalinga visuomenei.

Kalbant apie konkretų projektą ar teritoriją, visuomenė ne kartą pasisakė, kad jai reikia stadiono, kad tai yra vieša, kad tai yra valstybės žemė. (...) Ne tik futbolo sirgaliai, bet ir kitos sporto organizacijos pasisakė, kad valstybinėje žemėje turi būti visuomeninės paskirties objektas, kuris tenkintų visuomenės interesus“, – BNS sakė A.Rupšlaukis.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros nurodymą, šią savaitę pranešė ketinanti nutraukti 6 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi buvęs „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma bendrove „Hanner“, kuri minėtame sklype stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei planuoja pradėti verslo centro statybą.

Be to, NŽT ketina nutraukti ir kitą, šalia stadiono esančio 2 ha ploto sklypo, kuriame „Hanner“ stato daugiabučius, nuomos sutartį. Visos investicijos į 8 ha ploto teritoriją turėjo siekti apie 200 mln. eurų.

A.Rupšlaukio teigimu, „Hanner“ plėtojamas NT projektas nebuvo suderintas su visuomenės interesais šioje teritorijoje turėti sportui ir laisvalaikiui skirtą erdvę.

„Žiūrint europinę praktiką nei viename didesnio miesto centre nėra daugiaaukščių komercinių biurų, visur yra muziejai, aikštynai, stadionai, kultūros rūmai kažkokie. Tokios paskirties objektai pritraukia turistus, tenkina visuomenės poreikius ir surenka mokesčius į biudžetą, o mes dabartinio investuotojo atveju turime pinigus, kurie išplaukia į užsienį, nes, jeigu aš gerai suprantu, tai šalia stadiono vykstančiose statybose dirba (darbuotojai – BNS) gal iš Kinijos, gal iš Baltarusijos įmonių, bet ne iš Lietuvos“, – kalbėjo A.Rupšlaukis.

Jo teigimu, esamoje situacijoje būtų įmanoma suderinti ir sporto bendruomenės, ir „Hanner“ interesus, tačiau investuotojai, pasak jo, niekada neatsižvelgė į visuomenės interesus.

„Tas interesų nesutapimas „Žalgirio“ stadiono vietoje gavosi, kad buvo išduotas statyboms leidimas neatsižvelgus į teisės aktus ir galbūt pažeidus visuomenės interesus, tiksliau pasakysiu, į visuomenės interesus visiškai nebuvo atsižvelgta“, – sakė A.Rupšlaukis.

Prokurorai sausio viduryje pareikalavo NŽT pašalinti pažeidimus dėl 6 ha ploto „Žalgirio“ stadiono sklypo, o vasario viduryje analogiškas reikalavimas pateiktas ir dėl šalia esančio 2 ha ploto sklypo, kuriame stovėjo Ledo arena. Pirmuoju atveju NŽT šią savaitę pranešė nutraukianti sklypo nuomos sutartį su „Hanner“, o dėl antrojo toks sprendimas turėtų būti priimtas vėliau.

Prokurorės Eidivaldos Meškienės teigimu, minėti sklypai ne aukciono būdu galėjo būti išnuomoti tik tuo atveju, jei pagal paskirtį būtų eksploatuojami juose esantys statiniai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Eidivaldos Meškienės teigimu, minėti sklypai ne aukciono būdu galėjo būti išnuomoti tik tuo atveju, jei pagal paskirtį būtų eksploatuojami juose esantys statiniai.

Priešingu atveju, anot prokurorės, turi būti skelbiamas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas.

„Surengus skaidrų konkursą, kur būtų aiškiai pasakyta, kad yra valstybinis sklypas, kuris bus suteiktas pastatams statyti atsižvelgus į visuomenės poreikius, kad statybose dirbtų Lietuvos ar bent jau ES gyventojai, tai būtų visai kitos sąlygos. Galų gale kompanijų, kurios norėtų skaidriai investuoti į tokį sklypą miesto centre, aš gal kokių 12-14 turėjau sąraše“, – BNS teigė A.Rupšlaukis.

Politines reklamos specialistu ir projektų vadovu prisistatantis A.Rupšlaukis tikino nepriklausantis jokiai futbolo sirgalių organizacijai, tačiau palaikantis jų narių idėjas.

„Pirmiausias mano interesas yra paskatinti Vilniaus miesto administraciją spręsti visuomenės problemas. Kalbant apie sporto asociacijas, jos išreiškia savo interesus per peticijas, mitingus, kreipimusis į miesto ar šalies valdžią. Taip, aš kalbuosi su sporto organizacijomis, esame praeityje keletą projektų įgyvendinę, daugiau bendrauju su neolimpinių sporto šakų atstovais. (...) Aš neatstovauju jokioms oficialioms futbolo sirgalių organizacijoms. Taip, aš esu futbolo gerbėjas, vaikščiojau į „Žalgirio“ stadioną į rungtynes, aš pažįstu futbolo sirgalius, pritariu jų idėjoms“, – kalbėjo A.Rupšlaukis.

A.Rupšlaukis nurodo esantis agentūros „Žinovai LT“, kuri, jo paties teigimu, vienija smulkiojo verslo atstovus, vykdomasis partneris. Juridinių asmenų registre minėta agentūra nėra įregistruota. Registrų centro duomenimis, A.Rupšlaukis vadovauja Jurbarko rajono įmonei „Mano krautuvėlė“, dirba Šventosios turizmo asociacijos taryboje.

Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41 mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, o visos įmonės investicijos į teritoriją turėjo siekti apie 200 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų