Portalo duomenimis, „BaltCap“ fondas įsigijo bendrovę „Venetus Capital“, kuriai priklauso 98 proc. specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų, o „Axis Industries“ valdys 1 proc. SPV įmonės akcijų, kadangi negali formaliai pasitraukti iš konsorciumo. Dar 1 proc. SPV akcijų toliau priklauso bendrovei „Kauno arena“.
Projektas labai pabrango
Vilniaus meras Remigijus Šimašius 15min perduotame komentare teigia, kad tai nebuvę netikėta.
„Koncesininko pasitraukimas nebuvo netikėtas: per šiuos metus kai Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė projektą, statybų kainos žymiai išaugo. Projekto kontekste tai sudarys apie 15 mln. eurų.
Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą. Gerai, kad šią riziką, prieš tai buvęs tik finansuotojas, gali suvaldyti tapdamas ir pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku.
Šie pokyčiai niekaip nepaveiks paties pasiūlymo ar sutarties sąlygų. Tikimės, kad su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei LRV pokalbiai jau baigti ir artimiausiu metu galėsime pasirašyti sutartį“, – teigia meras.
Galimybė išgelbėti projektą?
Nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo lyderiu tapusio „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis BNS teigė, kad tai yra vienintelė galimybė išgelbėti projektą – anot jo, iki šiol projektui vadovavusi koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ negali prisiimti išaugusių statybos kaštų rizikos.
„Mes įsigijome „Venetus Capital“ su tikslu, kad galėtume truputį daugiau pinigų įdėti į statybas. Tai dabar yra būtina, nes per pastaruosius pusantrų metų statybos pabrango dviženkliais procentais, todėl matome, kad už tuos prieš tai planuotus 87 mln. eurų tiesiog neįmanoma pastatyti. Dabar tai kainuos apie 100 mln. eurų“, – BNS sakė Š.Stepukonis.
Už tuos prieš tai planuotus 87 mln. eurų tiesiog neįmanoma pastatyti. Dabar tai kainuos apie 100 mln. eurų.
Jo teigimu, iki šiol koncesijos pagrindinė partnerė „Axis industries“ šios rizikos prisiimti negalėjo, nes jai papildomo finansavimo būtų tekę prašyti iš viešojo sektoriaus.
„Tas įstumtų projektą į beviltišką situaciją, nes jokiu būdu negalima prašyti pinigų iš viešojo sektoriaus, kadangi tai būtų esminis pirkimo sąlygų pažeidimas ir reikėtų nutraukti konkursą“, – pabrėžė Š.Stepukonis.
Pasak jo, papildomai investuotus pinigus tikimasi susigrąžinti iš jo valdymo per 25 metus.
„Perėmus koncesiją ir tikintis, kad labai sėkmingai valdysime, per labai ilgą koncesijos laikotarpį galėsime susigrąžinti tuos pinigus“, – aiškino Š.Stepukonis.
Svarsto statytojų siūlymus
Anot jo, iki šiol planuota stadiono statybą patikėti bendrovei „Veikmės statyba“, tačiau dabar vertinami ir kitų potencialių statytojų pasiūlymai.
„Mes „Veikmės statybos“ pasiūlymą turime, jis yra pabrangęs nuo praėjusių metų, todėl lyginame jį su kitų statybos bendrovių pasiūlymais. Mums reikės iš naujo pasidaryti rangos konkursą ir išsirinkti geriausią pasiūlymą“, – teigė Š. Stepukonis.
Jis patvirtino, kad tarp potencialių rangovų yra Lietuvos statybų bendrovės „Conresta“ ir Panevėžio statybos trestas, tačiau tik jomis neapsiribojama.
„Kalbamės su daugiau bendrovių. Visos tos statybų kompanijos turi būti iš didesnių, nes projektas yra didelis ir reikia garantijų, kad jis bus iki galo įgyvendintas. Iš esmės visos didžiosios statybų kompanijos gali pateikti savo siūlymus. (....) Kalbame ir su Lenkijos statybininkais – tai vienos iš didesnių bendrovių, tačiau jų pavadinimų kol kas nenorėčiau minėti“, – tvirtino Š.Stepukonis.
Idealiu variantu norėtume susitarimą su rangovu turėti jau iki šių metų pabaigos. Pačios statybos turėtų būti baigtos 2024 metais.
Jo teigimu, jei koncesijos sutartį pavyks pasirašyti jau rugpjūčio mėnesį, rangovo paieška galėtų būti baigta ne vėliau kaip per šešis mėnesius.
„Idealiu variantu norėtume susitarimą su rangovu turėti jau iki šių metų pabaigos. Pačios statybos turėtų būti baigtos 2024 metais, nes ilgiausias terminas yra treji metai ir devyni mėnesiai nuo sutarties pasirašymo“, – sakė Š.Stepukonis.
Pasak jo, projekto finansavimui gali tekti skolintis apie 90 mln. eurų, kurių ieškoma tarptautinėse rinkose.
„Iš visų vietinių finansuotojų esame gavę neigiamą atsakymą, todėl tai bus tarptautiniai finansuotojai. Vietos dalyviai tiesiog negali prisiimti reputacinės rizikos, kurią kelia šis projektas, nes ne visada jis yra minimas iš gerosios pusės. (...) Iš tarptautinių investuotojų galėtų būti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat globaliai veikiantys tarptautiniai skolos fondai, kurie yra įsteigti Europoje“, – aiškino Š. Stepukonis.
Strigo dėl ginčų su VPT
BNS primena, kad pagal parengtą koncesijos sutartį, ant Šeškinės kalvos turėtų būti pastatytas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės.
Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Daugiau nei 150 mln. eurų vertės projektas pastaraisiais metais strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Pernai kovą pasirašyti koncesijos sutarties VPT neleido Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu. Teisėsauga tuomet siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.
