Prie projekto „New Kaunas“ (liet. „Naujasis Kaunas“) maždaug devynis mėnesius dirbo visa „Baltic Architects Group“ komanda – 10 žmonių. Miesto architektūros dizainą kūrė Andrejus Pleškovas.
Kvietimas prisijungti
Projekto autoriaus, architekto ir bendrovės įkūrėjo Marijaus Surdoko teigimu, projektas „New Kaunas“ – kvietimas Lietuvos architektams siūlyti naujus ir esamus miesto sprendimus savo iniciatyva.
„Tikiu, kad architektai gali savo vizijomis prikelti mirštančius Lietuvos miestus, nulemti drąsesnį jų vystymą ir daryti įtaką naujų miestų atsiradimui. Tačiau ši vizija nėra skirta tik Lietuvai, tai dalis viso pasaulio bendros ateities vizijos, kaip mes gyvensime po kelių dešimtmečių“, – tikino architektas.
M.Surdokas pasakojo, kad idėja sukurti ateities miestą gimė stebint pasaulines tendencijas ir ieškant joms sprendimų. Anot jo, Lietuvoje urbanistiniai klausimai sprendžiami lokaliai, nekeliant ir neieškant globalių idėjų, kaip būtų galima išspręsti kilusius iššūkius.
„Pasaulis drąsiai kuria ateities vizijas, kurių pagrindu priima šios dienos planavimo sprendimus. Lietuvoje matome atvirkščią procesą – stipriai prisirišama prie praeities ir prie sprendimų, kurie buvo priimti visiškai negalvojant apie ateitį. Bendrųjų ir detaliųjų planų sprendimai priimami labai lokalūs ir neturint aiškios globalios vizijos. Todėl mums gimė mintis sukurti ateities miesto viziją, kuri paskatintų Lietuvos politikus pakelti akis nuo žemės ir pažiūrėti į priekį“, – sakė pašnekovas.
Miestai susiduria su iššūkiais
Pasak M.Surdoko, vykstant sparčiai urbanizacijai pastebėta, kad šiuolaikinis miesto žmogus neteko ryšio su gamta, o dėl to galima stebėti progresuojančias psichologines problemas. Ramybės jausmas, gera fizinė būklė, net paprastas pasivaikščiojimas po parką tapo savotiška privilegija, už kurią kartais prašoma dosniai sumokėti.
„Šiuolaikiniai miestų planuotojai pamiršo, kad didžiausia žmonių dalis yra tinginiai ir, sukuriant jiems patogias sąlygas ir privatumo jausmą, skatinamas uždarumas, prasta fizinė būsena. Galų gale, ir sociopatija, dėl ko visuomenė sluoksniuojasi, išnyksta empatijos jausmas“, – kalbėjo jis.
Bet tai ne vienintelis iššūkis, susijęs su gamta. Galvos skausmą kelia ir didėjantis žmonių skaičius, dėl ko turės keistis žaidimo taisyklės. Dėl to jau dabar reikia pradėti mąstyti ir kurti pasaulį puoselėjančius sprendimus, kad miestai ne naikintų gamtą, o ją papildytų.
„Ateityje statant miestus turėsime tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, jeigu iškertame medį, tai turi išdygti du nauji medžiai, jeigu nukasame dirvožemį, turime jį panaudoti kaip pagrindą augalams ir pan. Po statybų žmogus ir gamta turi ne atstumti vienas kitą, o išmokti gyventi kartu. Tuomet tiek gamta, tiek žmogus gaus neįkainojamą vertę“, – įsitikinęs architektas.
Miestas žmogui ir gamtai
Pagrindinė „Naujojo Kauno“ mintis – besivystantis miestas, kuris praturtina gamtą jos nesugriaudamas. Taip pat jam jau išrinkta ir vieta – prie Kauno marių, tarp dviejų jau veikiančių hidroelektrinių – Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai.
„Galima pastebėti, kad esamų miestų plėtra daugeliu atveju tapo sudėtinga ir neefektyvi. Pavyzdžiui, Los Andžele ekspansyvi urbanizacija naikina jį supančią gamtą ir „gamtinių kanalų“ nebuvimas sukuria „juodosios skylės“ efektą, kai miesto centre susikoncentruoja per didelis žmonių, transporto kiekis ir taip sukuriamos netinkamos sąlygos gyventi. Todėl nusprendėme sukurti atskirai funkcionuojantį kompaktišką Kauno centrą, kuris užtikrintų visus miesto privalumus, kartu integruojant „gamtinius kanalus“, – aiškino jis.
Vienas iš svarbiausių elementų šiame projekte – vandens integracija. Imtas pavyzdys iš Skandinavų urbanistų, kurie, kovodami su užtvindymu, sukūrė naują kryptį plėtojant uostų rajonus. Vanduo čia – ne tik transporto priemonė, bet ir miesto aušinimo ir valymo priemonė. Be to, taip gyventojai dar labiau priartėjo prie gamtos.
Taip pat didelis dėmesys skirtas ir kraštovaizdžiui, į kurį sparčiai besivystantys miestai nereaguoja.
„Dangoraižiai, logistikos centrai, gamyklos, užmiesčio vilų rajonai stipriai žaloja vizualinį miesto ir gamtos suvokimą. Šiuo projektu siekta sukurti metodą, kuris leistų sumažinti vizualinę žalą bei maksimaliai įleisti gamtą į miesto centrą“, – aiškino M.Surdokas.
Pagal projekto autorių sumanymą, miesto pastatų pamatai būtų įrengiami su visiškai poreikius patenkinančiu geoterminiu tinklu, o pastatų fasadai saulės ir vėjo energiją paverstų elektra.
„Naujajame Kaune“ viskas suplanuota taip, kad žmogus nesunkiai galėtų pasiekti visus kuriamo miesto taškus pėsčiomis. Taip skatinama sveika gyvensena ir žmogaus fizinis aktyvumas.
„Ateities miesto ar vadinamojo modulio dydis turi būti toks, kad žmogus lengvai galėtų keliauti be jokių transporto priemonių – gyventi, dirbti, eiti į kultūros renginius, patenkinti visus savo poreikius eidamas kojomis. Ateitis turi skatinti žmones judėti, kad visuomenė būtų sveika ir gyva“, – teigė M.Surdokas.
Laisvas gyvenimas, valdomas kompiuterio
„Naujajame Kaune“, arba ateities mieste, būtų įrengtas elektrinių traukinių žiedas, greta būtų įrengtas oro uostas, kuris užtikrintų greitą ir patogų susisiekimą šalyje ir su kitomis pasaulio valstybėmis. Tokiame mieste beveik nėra automobilių. Visos transporto priemonės judėtų stikliniame tunelyje, kuriame įrengta ir greitaeigė „HyperLoop“ transporto sistema.
„Svarbiausias šio modelio akcentas – jo dydis, kuris užtikrina galimybę judėti pėsčiomis, atsisakius automobilių. Greitas susisiekimas galėtų būti užtikrintas keliomis elektrinių tramvajų linijomis, pavyzdžiui, kaip Briuselio centre, krovinių gabenimui būtų naudojami dronai“, – aiškino jis.
M.Surdoko teigimu, ateityje miestai atrodys visai kitaip ir žmonės gyvens moduliuose, kuriuose bus užtikrinta infrastruktūra darbui, kuris taip pat stipriai keisis. Pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis jau dabar kai kurių profesijų atstovai dirba pasirinktose vietose, o ateityje ši tendencija išryškės. Taip pat tokiuose moduliuose bus užtikrinta patogi gyvenamoji erdvė, šviežias maistas, socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Būtent „Naujasis Kaunas“ ir yra tokio vieno modulio pavyzdys.
„Svarbiausia, kad tame modulyje žmogus būtų laisvas, aplinka neturi būti monotoniška. Geras modulis – dinamiškas ir nuolatos kintantis bei įvairiapusis, kuriame skirtingi žmonės galėtų atrasti skirtingas erdves. Žinoma, kiekvienas miestas, kiekvienas modulis bus visiškai kitokie. Moduliai konkuruos vienas su kitu ir kai darbas žmogaus neberibos – jis laisvai galės rinktis modulį, kur gyventi, pagal vidines modulio teikiamas vertes“, – tikino M.Surdokas.
„Naujasis Kaunas“ būtų visiškai automatizuotas ir valdomas didžiojo miesto kompiuterio, o pastatų rūsio aukšte būtų įrengtas milžiniškas miesto serveris.
„Dabar Amerikoje startuoja protingų miestų kūrimo idėjos ir jie lygiai tuo pačiu principu kuria miestus, kurio galva – kompiuteris. Jis pats save kontroliuoja ir tai reiškia, kad labai daug darbo vietų dingsta iš žmonių“, – kalbėjo idėjos „New Kaunas“ autorius.
Keistis reikia jau dabar
„Baltic Architects Group“ įkūrėjo nuomone, Lietuvos miestai turėtų keistis būtent tokiu modulių pagrindu. Taip padidėtų konkurencija ne tik tarp darboviečių, bet ir tarp tokių ateities miestų, mat žmogaus prioritetas taptų ne gyvenamoji vieta, o aplinka, kuri jį supa.
„Vilniui tikrai jau reikia galvoti. Juk automobilių nesumažės, jeigu mūsų prabangiausi rajonai bus užmiestyje, o darbas centre. Pavyzdžiui, centras, kaip modulis, nors ir labai brangus, jis veikia, bet aplinkiniai rajonai neveikia, nes nėra to modulio ir vis tiek visi juda į darbus centre. Turėtume visus miestus suskirstyti į modulius, kur gyvena žmogus ir gamta. O tuomet tik tarp modulių centrų skatinti teisingą susisiekimą“, – sakė M.Surdokas.
