Nemoka, bet vis vien priešinasi
Norint pradėti renovaciją, reikalingas daugumos namo gyventojų sutikimas. Pagal civilinį kodeksą, norint pradėti renovacijos procesą, reikia paprastosios daugumos – virš 50 proc. Tuo tarpu bankai, teikdami kreditą, ir tvirtinant investicijų planą, reikalauja 60 proc. gyventojų pritarimo, kad būtų sumažinta rizika.
Pasitaiko atvejų, kad iki šių skaičių pritrūksta tik vieno lemiamo namo gyventojo balso. Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjo Edvardo Petrausko, dažniausiai prieš renovaciją pasisako mažai žinių apie ją turintys, susirinkimuose nedalyvaujantys, apatiški daugiabučių gyventojai.
Nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams
Įstatyme atsirado sąlyga, kad gaunantiems kompensacijas už šildymą ir nedalyvaujantiems susirinkimuose bei prieštaraujantiems renovacijai gyventojams kompensacijos bus nutraukiamos. Šis punktas, anot E. Petrausko, pagreitino renovacijos procesus, privertė gyventojus atsakingiau domėtis planuojamais namo modernizavimo darbais.
Būgštaujantiems, kad kompensacijas gaunantiems asmenims renovacija skaudžiai finansiškai atsilieptų, BETA specialistas pabrėžia, kad socialiai remtiniems asmenims už renovaciją mokėti nereikia.
„Kompensacijas už būsto šildymo išlaidas gaunantys asmenys dažnai priklauso pasyvių žmonių kategorijai – jiems nėra jokio skirtumo, renovacija vyks ar ne – jie už ją nemokėtų. Tokie žmonės nedalyvauja susirinkimuose, nesidomi renovacijos eiga, jiems nesinori jokių naujovių. Šis sprendimas dėl kompensacijų nutraukimo padėjo renovacijos procesus stumtelėti į priekį“, – teigia E. Petrauskas.
Taip pat skaitykite: Kaip tartis su modernizacijos nenorinčiais kaimynais?
Sankcijas taiko vis rečiau
Pašnekovo manymu, anksčiau tokių kompensacijas gaunančių ir renovacijos atžvilgiu apatiškų asmenų buvo daugiau, o dabar, gerėjant ekonominei situacijai, reikalai taisosi, todėl sankcijas tenka taikyti vis rečiau.
„Yra daug teigiamos informacijos apie renovaciją, kuri yra nepaneigiama, žmonių sąmoningumas šoktelėjo į kitą lygį. Žmonės labiau nori renovuoti būstus, susidomėjimas renovacija per kelerius pastaruosius metus šoktelėjo mažiausiai du – tris kartus. Viliamės, kad tuoj šių sankcijų nereikės taikytiišvis. Šiuo metu kartais pasitaiko pavienių atvejų, tačiau dauguma dažniausiai pritaria renovacijai“, – sako E. Petrauskas.
Taip pat skaitykite: Individuali radiatorių apskaita – prabanga ar būtinybė?
BETA agentūros specialistas pabrėžia, kad šios sankcijos yra taikomos tik kelerius metus – vėliau kompensaciją už šildymo išlaidas besipriešinusieji renovacijai gauna įprastine tvarka.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnis „Piniginės socialinės paramos skyrimas“ skelbia, kad:
„Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.“
