Internete pasklidus griaunamos Kauno sporto halės vaizdams, kauniečiai ėmė baisėtis: „Bet tai tas pastatas prie kultūros-technikos paveldo priklauso, kaip čia taip iki plikų rėmų leido?“.
Komentaruose skambėjo žodžiai „graudu“, „barbarai“. Savo nuomonę apie atliekamą rekonstrukciją išsakė ir žymiosios laidos „Krepšinio pasaulyje“ rengėjas, televizijos žurnalistas, publicistas ir redaktorius Vidas Mačiulis.
„... legendinę halę galima ir išprievartauti, paliekant tik jos suknelę ...“ – stebėjosi jis.
Dar birželį viešintame Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai teigta, kad projekto autorių tikslas – išsaugoti Kauno sporto halės autentiškumą, gerokai išplečiant funkcines galimybes. Sporto halės kapitalinio remonto projektą parengęs architektas Marijus Preisas tuomet pabrėžė, kad svarbiausia išsaugoti pastato vertingąsias savybes – nepakitusį vidaus erdvių tūrį, fasado architektūrinį sprendimą bei pagrindines konstrukcijas.
„Vykdant fasado atnaujinimo darbus, numatyta pasitelkti 1938 metais parengtą projektą ir ikonografinę medžiagą, kad būtų maksimaliai tiksliai atkurtos autentiškos detalės – langai, įėjimai, stogas. Projekte numatyta demontuoti viršutinį antstatą su švieslangiais, kuris suprojektuotas ir įrengtas sovietmečiu, bet beveik nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Taip pat neliks vakarinio įėjimo tambūro, kurio nebuvo ir pačioje pradžioje, pastačius Sporto halę“, – pasakojo M.Preisas.
Taigi skelbta, kad permainos bus matomos ne tik halės viduje, šiek tiek bus pakeistas ir fasadas. Ar tai, ką regime nuotraukose, yra tik šiek tiek?
Saugomos durys, metalo konstrukcijos ir laukinės sienos
15min susisiekė su rekonstrukciją atliekančios UAB „Versina“ statybos statinio vadovu Mindaugu Smaidžiūnu. Šis patvirtino sulaukęs daugybės kauniečių komentarų ir klausimų.
„Griaunam, – nusijuokė M.Smaidžiūnas. – Sulaukėm daugybės kauniečių klausimų. Kodėl išgriovėm, kodėl taip padarėm, juk halė – kultūros paveldas. Nesuprantu, kodėl žmonės taip vargsta. Atrodo, kad norime visiškai halę nugriauti. Griaunam tik tai, kas numatyta projekte, nieko neviršijame. Paveldas lieka – metalo konstrukcijos, 10 lauko durų ir laukinis fasadas, tai yra išorinės sienos. Visos. Kas yra įregistruota į saugotinų vertybių registrą, tas ir lieka. Mes norime kaip tik tą kultūros paveldą išsaugoti.“
Anot jo, buvo tik išimti sovietmečiu įstatyti langai, tad liko angos. Ne visos jos bus paliktos – kai kurias ruošiamasi užmūryti autentišku mūru (senoviškomis plytomis), atstatant pirminį 1939 metų vaizdą.
„Angos langams bus mažesnės, tad bus mažesni ir langai. Jų sumažės. Liks sienos, kaip ir buvo 1939 metais. Žinoma, viskas bus atnaujinta. Ant fasado bus dedama kamštinė medžiaga. Dėl apšiltinimo. Metalinės konstrukcijos bus atkartojamos toje kamštinėje medžiagoje. Rėminsim papildomą metalą, kad matytųsi autentiškumas – atkartosim visus metalus. Fasadas bus atstatytas naujomis medžiagomis. Mes ir išsaugojame, ir atkuriame“, – statybų eigą aiškino „Versinos“ atstovas.
Išliks apie 30 proc. senojo pastato
Paklaustas, kiek procentų senojo pastato išliks, jis atsakė, kad apie 30–40 proc. Halės vidus, anot jo, keisis kardinaliai. Atsiras antras aukštas, liftai į antrą aukštą, evakuacinės laiptinės, sustumiamos tribūnos. Vienu metu galės vykti keturi renginiai, nes bus įrengtos nuleidžiamos žaliuzės, kurios skirs vieną didelę patalpą į keturias dalis. Halė rekonstrukcijos metu, pasak M.Smaidžiūno, tiesiog bus pritaikyta šiuolaikiniam naudojimui.
„Šiuo metu esame atlikę 80 proc. griovimo darbų. Įsipareigojome darbus baigti per 15 mėnesių, pradedant jų atlikimo terminą skaičiuoti nuo birželio 5 dienos – darbų pradžios“, – paaiškino „Versinos“ statybų vadovas.
Paklaustas, ar sudėjus šalia senosios sporto halės ir jų atstatytos naujosios halės nuotraukas, vaizdas labai pasikeis, M.Smaidžiūnas patikino, kad bus gražu.
„Viskas bus realiai tas pats, tik bus gražus, kaip naujas, pastatas. Spalvos nesikeičia, lieka tos pačios. Gal kiek tamsesnė, ryškesnė bus. Tik, kaip minėjau, vidus kardinaliai pasikeičia“, – patikino pašnekovas.
Europos čempionų garbei
Sporto halė Kauno Ąžuolyne iškilo specialiai Europos krepšinio čempionatui, 1939 m. vykusiam Kaune, mat 1937 metais Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Senojo žemyno čempionais ir pagal tuometinę tradiciją turėjo tapti kitų pirmenybių šeimininkais. Pastatą suprojektavo statybos inžinierius-konstruktorius Anatolijus Rozenbliumas. Nepaisant pinigų stygiaus ir laiko trūkumo, vis dėlto halė buvo sėkmingai pastatyta.
Tuo metu statinys neturėjo jokios inžinerinės infrastruktūros. Salėje tebuvo apie 3,5 tūkst. vietų medinės tribūnos. Likusios vietos buvo stovimos. Iš pažiūros arena panašėjo į angarą su dviem patalpomis persirengimui, tačiau Europos mastu anuomet ji buvo laikoma viena geriausių erdvių, skirtų būtent krepšiniui.
Dabartinį eksterjero vaizdą pastatas įgavo po rekonstrukcijos, vykusios 1958–1962 metais. Tad visos iki šiol buvusios gelžbetoninės tribūnos, patalpos bei gerokai pasenę inžineriniai sprendimai skaičiavo jau daugiau kaip pusšimtį metų.
Už 9 mln. eurų legendinę sporto halę rekonstruoja bendrovė „Versina“.
