Šiuo metu socialinio būsto Lietuvoje laukia 31 tūkst. gyventojų. Eilė kasmet padidėja maždaug 3 tūkst. žmonių. Daugeliui šeimų išsinuomoti būstą dabartinėmis sąlygomis pavyktų po 20 ar 30 metų. SADM teigimu, norint aprūpinti visus laukiančiuosius soc. būstu, iki 2020 reikėtų investuoti 3, 33 mlrd. litų.
Leistų privatizuoti
„Kartais reikia iškeldinti neįgalius asmenis, kartais su mažais vaikais, tai įstatymo pataisos leistų žmonėms jaustis saugiau“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
Dabar norintys gauti socialinį būstą pajamas turi deklaruoti kas trejus metus. Norima, kad deklaracijos būtų privalomos kasmet – esą tai leistų valstybei turėti aktualią informaciją apie realų tokio būsto poreikį. Mat dabar neretai nutinka taip, kad žmogus belaukdamas socialinio būsto gauna daugiau pajamų, tuomet soc. būsto skyrimas nebetenka prasmės.
„Mes siūlome dvi naujoves: išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir būsto nuomos dalies mokesčio kompensaciją, – kalbėjo A..Pabedinskienė. – Būsto numos mokesčio dalies kompensacijai valstybė skirtų pusę sumos, gyventojas prisidėtų tiek pat. Kompensacijai biudžeto lėšų reikėtų apie 65 mln. litų, iš šių pinigėlių sugrįžtų apie 16 milijonų.“
Be to, siūloma sudaryti galimybę privatizuoti valstybinį būstą. Šiuo metu apie 12,5 tūkst. butų išnuomoti neterminuotam laikui. Juose gyvena žmonės, kuriems nereikalinga parama, o juos iškeldinti galima tik teismo keliu ar bendru sutarimu. Išsikelti iš butų žmonės nenori. Sudarius galimybę juos privatizuoti ar išpirkti rinkos kaina, valstybė, SADM skaičiavimu, per 10 metų gautų daugiau kaip 850 mln. litų.
 |
| Algimanta Pabedinskienė |
Dar vienas siūlymas yra pakelti pajamų ribą, nuo kurios asmuo netenka teisės į socialinį būstą. Dabar žmogus nebegali į būstą pretenduoti, jei jo pajamos viršija 5 proc. nuo nustatytos ribos (55 litai). Siūloma, kad ši riba būtų 220 litų. Dabar asmens metinės pajamos negali viršyti 13,2 tūkst. litų, o turtas – 13,6 tūkst. litų.
Šiuos siūlymus ketinama įgyvendinti keliais etapais. Netrukus siūlymai turėtų būtų teikiami Vyriausybei ir jei ši jiems pritartų, atitinkamą įstatymą būtų tikimasi priimti rudens sesijoje.
„Pirmasis etapas būtų nuo 2014 m. Reiktų patikslinti norinčiųjų išsinuomoti ar įsigyti būstą asmenų skaičius – dabar realios situacijos nežinome. Antra dalis būtų savivaldybėse gyvenamųjų patalpų privatizacija rinkos kainomis, įvertinant investicijas į pasikeitusio būsto vertę, už privatizaciją gautų lėšų naudojimą socialinio būsto plėtrai“, – kalbėjo A.Pabedinskienė
Pasak jos, kitais įstatymo galiojimo metais nuo 2015 m. būtų vykdomas nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies teikimas.
Iškeldina neįgaliuosius
Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Stankevičienė sako, kad Šiemet Vilniaus miesto savivaldybėje soc. būsto laukia 6700 šeimų.
„Dabar pajamas deklaruoti gyventojai privalo kas tris metus. Yra visokių gyvenimiškų situacijų, kad žmonės gauna vienkartinio pobūdžio pajamas, kurios viršija nustatytą dydį. O jie stovi darbo biržoje ir juos reikėtų iškeldinti iš butų. Kartais reikia iškeldinti neįgalius asmenis, kartais šeimas su mažais vaikais, tai įstatymo pataisos leistų žmonėms jaustis saugiau, jie turėtų nuomos mokestį galimybę mokėti komercinėmis sąlygomis žmogus galėtų apsispręsti, kurią paramos formą pasirinkti“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Šiuo metu socialiniame būste gyvena 38, 5 tūkst. gyventojų, 31 tūkst. laukia kol toks būstas jiems bus suteiktas.
