Tikėjosi, kad bus paprasčiau...
Pasakodamas apie tai, kaip kilo idėja renovuoti gana solidaus dydžio – 75 butų – daugiabutį, ponas Laimutis atsimena, kad renovacija domėjosi nuo pat jos pradžios. Tačiau į pirmąjį programos etapą namui patekti nepavyko. Teko bandyti laimę antrajame – šįkart pasisekė.
„Pastebėčiau, kad dauguma Jonavos gyventojų mato renovacijos naudą. Aš manau, kad renovuoti reikia visus senus daugiabučius. Tai yra faktas. Gaila tik, kad ne visi tai supranta. Nors vien tai, kad name po renovacijos šilumos suvartojimas sumažėja bent 40 proc. daug ką pasako“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vien tai, kad name po renovacijos šilumos suvartojimas sumažėja bent 40 proc. daug ką pasako.
Pabandyti užkrėsti kaimynus savo entuziazmu ir imtis renovacijos idėjos pristatymo kaimynams, L. Kolesnikas nepabijojo dėl paprastos priežasties – su laiptinės kaimynais anksčiau lengvai sutarė dėl remonto: „Pakeitėme apšvietimą, laiptinės duris. Tokios patirties paskatintas, pagalvojau, kad ir su renovacija seksis taip pat, panašiu žingsniu. Pasirodė, kad ne. Su renovacija viskas daug sudėtingiau ir ilgiau.“
Parašų rinkimas užtruko du mėnesius
Iššūkių netruko nuo pat pradžių – neslepia jonaviškis: „Kol susirinkome visų gyventojų parašus dėl pritarimo renovacijai, užtruko du mėnesius. Skaičiuojant nuo pirmojo gyventojų susirinkimo atnaujinimo klausimu iki parašų pateikimo – užtrukome beveik du su puse mėnesio,“ – atsimena jis. Atskleidžia, kad kai kurie gyventojai nelabai noriai žiūrėjo ir tebežiūri į renovaciją: „Laimei, dauguma nusprendė renovacijos naudai ir galėjome judėti toliau.“
Po to, kai gyventojams buvo pristatytas investicijų planas, užvirė gyvos diskusijos: „Aš pats asmeniškai šiek tiek pavydžiu daugiabučiams, kurie nusprendžia sau leisti daugiau – pavyzdžiui, kolektorinę šildymo sistemą. Prieš renovaciją daug domėjausi tais namais, kurie jau ryžosi atsinaujinti.
Aišku, mes apie tokius dalykus net nesvajojome, nes investuoti tektų tikrai nemažai. Mūsų name daug senjorų, o jų padėtis išties nėra labai gera. Todėl pasirinkome universalų variantą – dalis energetinio efektyvumo priemonių iš pigesnio, kita dalis – iš brangesnio varianto. Labai džiaugiuosi, kad yra galimybė šitaip susidaryti savo investicijų planą.“
Svarbios smulkmenos
Sutarę dėl renovacijos priemonės ir kainų, gyventojai vis dėlto ilgokai negalėjo susitarti dėl paprastesnių dalykų.
„Buvo istorija su laiptinės durų pasirinkimu. Vieni norėjo durų su stiklu, kiti – be. Vieno gyventojų susirinkimo, kad sutartume, neužteko. Vėliau dar reikėjo nemažai laiko deryboms. Vis dėlto svarbiausia, kad duris pavyko sėkmingai išsirinkti“, – pasakoja pašnekovas bei priduria, kad ateityje tikisi dar daugiau diskusijų.
„Po kelių dienų jau pamatysime, ką mūsų namui numatė projektuotojai. Kol kas dėl tokių detalių, kaip pastato spalva, nieko pasakyti negaliu. Tačiau manau, kad renkantis iš kelių variantų taip pat netruks ginčų. Nepaisant to, džiugu, jog nusprendėme dėl esminių dalykų – koks bus stogas, langai, durys. Tiesa, šiek tiek nežinomybės yra dėl jau įstiklintų balkonų, bet tikimės apie juos jau netrukus gauti informacijos.“
Aplinkosaugos argumentas dar „neveikia“
Pats ponas Laimutis neslepia, jog jam renovacija svarbi ne tik dėl taupymo sumetimų, bet ir dėl noro gyventi švaresnėje aplinkoje. Tačiau pastebi, kad daugumai žmonių taupymo argumentas tebėra svarbiausias.
„Manau, kad visi nelabai nori gyventi ten, kur užterštas oras, tačiau kai atsiranda konkreti suma, kurią reikia sumokėti ir kai šitas siekis gyventi sveikiau paliečia kišenę, prasideda abejonės. Aišku, visi būtų labai patenkinti, jeigu už švaresnę aplinką mokėtų tik kaimynai. O kai tenka pačiam investuoti į švaresnį orą ir gamtą, toks dalykas nelabai patraukia. Tačiau tikiuosi, kad atsiranda vis daugiau supratimo ir šiuo klausimu“, – šypsosi pašnekovas.