Pastatų komplekso administracinis pastatas pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į registrą įtrauktas 1993 metais.
Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.
Architektas Audrius Ambrasas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai S.Murczynski, J.Soltan, 1938 m., sudarkytas 2018 m.“
Rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas „Vero Cafe“ socialiniame tinkle išvadino barbarais: „Visiems neišmanėliams (atsiprašau, bet jūs tą tikrai demonstruojate). Tai nėra sovietinis pastatas. Tai yra lenkmečio pastatas, vienas iš vos kelių Vilniuje esančių tarpukario moderno pastatų, kokiais didžiuojasi Kaunas ar Ryga, o Vilnius, deja, darko.“
Tiesa, ne visi buvo tokie kategoriški ir puolė verslininkus. Dainininkas Vaidotas Baumila po architekto Audriaus Ambraso įrašu rašė: „Bravo, puikus vaizdelis, mažiau apmyžtų kampų Vilniuje.“
„Teisingai, niurzgėkim tik tada, kai kažkas investuoja ir padaro ne taip, kaip Tomams tiktų Mano akiai – geriau, nei buvo. Ne fantastika tie stiklai, bet geriau“, – komentuodamas aiškino jis.
„Vero Cafe“ kavinių tinklą valdančios bendrovės „Ex Prompto“ vadovė Laima Vėželienė socialiniame tinkle rašė, kad „Vero Cafe“ logotipas ant to pastato kabo daugiau kaip trejus metus – nuo veiklos pradžios, ir niekam iki šiol nekliudė.
„O pastato savininkai tai ne „Vero Cafe“. Aš dar kartą pasikartosiu, kad protinga būtų visiems prieš rašinėjant pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų, o ne kaltinti. Žmonės, atsipeikėkit“, – teigė ji.
„Komentuoti turėtų, kas davė leidimą statyboms. O kas ten bus, nežinau. Bet tai tikrai ne „Vero Cafe“ iniciatyva. Kavinė įsirengė patalpas jau prieš kurį laiką griežtai nesiliesdama prie kultūrinių saugomų detalių vidinėj erdvėj“, – feisbuke komentavo ji.
Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ skelbiama, kad vasario 7 dieną Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą pastatui remontuoti. Tiesa, dar 2014 metais išduoti trys rašytiniai pritarimai statinio projektui.
Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai 15min informavo, kad meras pavedė vyriausiajam miesto architektui Mindaugui Pakalniui išaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiais argumentais remiantis buvo suderintas leidimas kavinės rekonstrukcijai.
„Vero Cafe“ vadovė: įstiklintos erdvės nesinuomojame
Patalpos, kurias nuomojasi „Vero Cafe“, priklauso bendrovei „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, 15min sakė įmonės vadovė L.Vėželienė, o įstiklintą erdvę kavinių tinklas nenuomoja.
„Nesuprantu, kodėl kryžminėje taršoje tokioje atsiradome. Tik dėl to, kad iškaba yra? Bet ji ten jau 3 metai ir niekam ji nekliudė. Mes nuomojamės patalpas pirmame aukšte iš „Vilniaus Žalgirio baseinas“ bendrovės“, – komentavo ji.
L.Vėželienė teigė žinojusi, kad ateityje pastato išorė bus stiklinama, ją apie tai buvo informavę patalpų savininkai. Tačiau šiuo metu kavinių tinklas tos erdvės nesinuomoja.
„Kas ten toje stiklinėje erdvėje bus, nežinau. Jeigu mums pateiks pasiūlymą nuomotis tą erdvę, mes pagalvosime, ar mums nuomotis, ar įsileisti konkurentus. Tai yra atskiras klausimas ir apie tai dar nepradėta kalbėti, nėra sudėta jokių parašų. Nežinau, ar ten jau kam nors išnuomota, ar ne. Pas mus su pasiūlymu dar neatėjo.
Mums buvo užsiminta pasirašant nuomos sutartį, buvo pasakyta, kad jie su laiku stiklins tas patalpas, jiems reikia papildomų pinigų, tai yra papildomas nuomojamas plotas. Viskas ok, mes su tomis sąlygomis sutikome, nes ten yra faina vieta, faini klientai, mes ten norėjome atsidurti. Aš žinojau, kad bus stiklinama, bet ten stiklinti ar nestiklinti sprendžia miesto architektai, prie ko čia mes?“ – klausė ji.
Paklausus, ar svarstytų keltis iš patalpų, bendrovės vadovė buvo kategoriška – ši vieta kavinių tinklui labai tinka, todėl apie išsikėlimą iš jos nesvarsto. Be to, ji pabrėžė, kad, darant vidaus remontą, jie patys laikėsi reikalavimų.
„Išeiti iš tų patalpų tikrai nesvarstytume, ten labai gera vieta. Kai viduje įsirenginėjome, žinojome, kad tai paveldinis pastatas, mums buvo neleista liestis prie plytelių, viduje yra pakyla, mes ją išsaugojome, ją apdengėme, nieko negriovėme, nieko neardėme. Tiek, kiek reikėjo saugoti, buvo išsaugota“, – 15min sakė L.Vėželienė.
Taip pat ji stebėjosi, kodėl visuomenė pasipiktino įstiklintomis kolonomis, o nieko nesakydavo apie grafičių piešėjus, kurie dažnai apipaišydavo pastato fasadą.
„Niekas nekomentuoja, kai ateina ir pripaišo visokie vaikai. Tai visiems tada patinka, o kai įstiklino, niekam nebepatinka. Tai kas yra geriau: išdarkytos sienos ar įstiklintos kolonos?“ – klausė L.Vėželienė.
Patalpų savininkas: „Vero cafe“ ten nebus
Bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ direktorius Kazimieras Musteikis 15min teigė, kad visi parašai pastato remontui gauti dar 2014 metais ir tuomet jokių problemų juos gaunant nebuvo.
„Ten mūsų teritorija, mūsų žemė. Privatizuodami šitą pastatą nupirkome iš valstybės žemę. Sumokėjome labai didelius pinigus valstybėje ir darome savo teritorijoje tą, ką suderinome su institucijomis. 2014 metais mes suderinome, viską turime, visi parašai suderinti“, – sakė jis.
K.Musteikio teigimu, kolonas įstiklinti nuspręsta, nes toje erdvėje dažnai nakvodavo benamiai, ji buvo nenaudojama ir dažnai šiukšlinama. Be to, anot jo, „Vero Cafe“ toje erdvėje nebus.
„Viską suderinome, gavome visus leidimus ir iš kvado (Kultūros paveldo departamento – 15min), ir iš miesto, ir įstiklinome. Viskas labai paprasta. O „Vero Cafe“ ten nebus, nes jie turi savo patalpas. Ten bus kažkas, gal kokia kirpykla, gal vaistinė, gal manikiūras, kažkas bus ten, gal gėles pardavinėsime, gal daržoves“, – tikino patalpų savininkas.
Nors projektui pritarė, KPD aiškinsis padarytą žalą
Kultūros paveldo departamentas (KPD) informavo, kad darbai pastate atliekami pagal KPD Vilniaus skyriaus 2014 metų rugpjūtį suderintą tvarkomųjų statybos darbų, paprastojo remonto, projektą. Departamente nuspręsta nedelsiant reaguoti į esamą situaciją dėl kultūros paveldo objekte vykdomų darbų ir sudaryti komisiją, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes.
„Pagal departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 31 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir projektinius pasiūlymus buvo parengti lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto sprendiniai, be to suderintas pirmo aukšto langų keitimo aprašas. Projekto sprendiniais numatyta nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą, pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis. Įstiklinamoje pastato dalyje planuojama įrengti sezoninę kavinę
Lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto projektui buvo siūloma pritarti ir kartu su projektu 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateiktoje paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte, kuriame teigiama, kad numatomi darbai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, – rašoma KPD pranešime spaudai.
A.Degučio teigimu, KPD planuoja sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, nustatyti atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertinti galimai padarytą žalą.
„Pažymėtina, jog Kultūros paveldo departamento vadovybė nepatenkinamai įvertino departamento Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. veiklą ir pasiūlė užimti žemesnes pareigas“, – rašoma pranešime.
Savivaldybė: įstiklinimas nepažeidžia vertingųjų savybių
Vilniaus miesto savivaldybė 15min atsakė, kad leidimas įstiklinti lauko terasą išduotas 2014 rugpjūtį. Projektas buvo patikrintas, jam pritarta Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriuje ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriuje.
„Projekte numatytas pirmo aukšto terasos įstiklinimas tarp kolonų skaidraus stiklo lengvomis berėmėmis konstrukcijomis nepažeidžia ir nežaloja pastato Gedimino pr. 27 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904) vertingųjų savybių, netrukdo jo apžvelgti ir nedaro neigiamos įtakos pastatui“, – 15min atsakė Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras.
