15min skelbė, kad buvusioje Šv. Jokūbo bažnyčios teritorijoje investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ planuoja statyti viešbutį ir biurus. Po to, kai socialiuose tinkluose pasklido projekto vizualizacija, visuomenėje kilo sujudimas dėl fasaduose naudojamo stiklo. Dalis architektų, visuomenininkų ir politikų viešai suabejojo, ar tai tinkamiausias sprendimas – apgaubti bažnyčią stikliniu biurų ir viešbučio ansambliu. Projekto autoriai žadėjo papildomai viešinti jo sprendinius.
A.Bumblauskas: barokas – didžiausias Lietuvos diplomatas
Penktadienį Seime istorikas A.Bumblauskas priminė, kad Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – XVIII amžiaus vėlyvojo baroko paminklas. Jo teigimu, būtent baroko epocha mūsų šalį geriausiai reprezentuoja.
„Prisimenu, kai pas mus pirmą kartą atvyko Danijos karalienė. Ji pasakė, kad tikėjosi išvysti stačiatikių cerkvių svogūnus, o pamatė baroką. Ir suprato, kad tai yra barokinė šalis. Dėl to mūsų barokas, ne kokia kita kultūros epocha, yra didžiausias Lietuvos diplomatas. Iš Lietuvos barokinio peizažo, kraštovaizdžio pasaulis atskiria, kad mes esame europinių tradicijų šalis. Tai, mano įsitikinimu, yra svarbiausia“, – kalbėjo jis.
A.Bumblauskas sukritikavo architektus. „Ko architektai lenda prie to baroko? Ir prie Misionierių (plėtojamo projekto šalia Misionierių bažnyčios – aut.past.). O dabar šitas... šokas ištiko, kai pamačiau. Kam dabar ją (bažnyčią – 15min past.) apstatyti iš visų pusių? Mielieji, tada padarykite gerą architektūrą, tokią, kad išsižiotume. O Jokūbo bažnyčia pradėtų dar geriau veikti. Dabar kaip tik ji yra užgožiama, bet aš manau, kad čia jau lendu į architektų reikalus“, – kalbėjo jis.
LAS: statybinė medžiaga niekuo dėta
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sakė, kad miestų centrus reikia gaivinti ir juose esantis kultūros paveldas turi keistis, būti veikianti miesto dalis. Tačiau klausimas, kaip tai yra daroma – „žvėriškai ar jautriai“.
„Šio projekto problema yra chroniška daugumai šiuolaikinės architektūros projektams, kurie yra vystomi senamiestyje. Ją galima apibūdinti vienu žodžiu – viešumas. Toks nepasitenkinimas ir nemalonūs siurprizai kyla dėl to, kad laiku visuomenė nesupažindinama su planais, kurie yra vykdomi“, – teigė R.Leitanaitė.
Ji priminė, kad 2008 metais kartu su LAS buvo rengtas architektūrinis konkursas, kuriame pirmą vietą užėmė architekto Audriaus Ambraso biuras. Tačiau pasirinkta paskatinamąją vietą užėmusi „Archinova“. Po konkurso nei Sąjunga, nei pati architektų bendruomenė, R.Leitanaitės teigimu, neturėjo daugiau informacijos, kas vyksta su projektu.
„Tuomet kur nors neformaliai pamatome vizualizacijas, jos po to paneigiamos kaip kažkokios pradinės, kuriomis negalima tikėti, kurių negalima nagrinėti. Praėjo 10 metų nuo to pasibaigusio konkurso, kuris yra architektūrinis įvykis, kurio metu ir diskutuoja įvairūs interesantai. Šiandien matomas viešojoje erdvėje projektas nebuvo pristatytas visuomenėje“, – kalbėjo ji.
Anot R.Leitanaitės, architektai negali profesionaliai komentuoti socialiniuose tinkluose pasklidusių vizualizacijų, tačiau iš to, ką ji mato, ko nors gero negali pasakyti. Be to, jos nuomone, faktas, kad po įvykusio architektūrinio konkurso projektavimo sutartis buvo pasirašyta ne su laimėtojais, o paskatinamąją vietą užėmusiu architektu, yra nesėkmė.
„Sunku dabar spėlioti, kokios aplinkybės lėmė, kad su pirmų trijų vietų laimėtojais nebuvo pasirašyta projektavimo sutartis. Tai privatus reikalas tarp architekto ir užsakovo, bet žinoma, tai galima vertinti kaip nesėkmę.
Architektūrinis konkursas įvyko. Jo metu išrinkti trys geriausi projektai ir nėra taip, kad tai vienas įmanomas projektas, o visi kiti į šiukšlių dėžę. Tačiau kažkodėl pasirinkta įgyvendinti ne vieną iš geriausių, bet susitarta su kito projekto autoriais. Architektų sąjunga ir Architektų rūmai neturi svarių įrankių daryti įtaką užsakovo tolimesniam darbui su užsakovais. Čia mes esame situacijos stebėtojai ir galime vertinti tik neigiamai“, – aiškino ji.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas sakė, kad šiame projekte jo netenkina tūriai ir medžiagiškumas. Tačiau Architektų sąjungos pirmininkės nuomone, „stiklainiai“, kuriais nepatenkinta visuomenė, čia niekuo dėti – gerą architektūrą lemia sprendiniai, o ne medžiagos.
„Statybinė medžiaga yra nieko dėta. Architektūrinis sprendimas yra blogas ne todėl, kad jame naudojamas stiklas, betonas ir metalas, bet todėl, kad yra prasti erdviniai sprendimai, prastos proporcijos ir prasta architektūrinė išraiška. O tai jau yra architekto profesionalumo ir sugebėjimo meniškai pateikti savo idėją reikalas“, – aiškino ji.
Kils biurai ir viešbutis
Buvusios ligoninės pastatus ir 1,22 ha ploto teritoriją SEB banko įmonė „Litectus“ 2011 metais pardavė varžytynėse.
2014 metais bendrovė nugriovė dalį teritorijoje esančių pastatų. Pagal miesto detalųjį planą, nugriovus nevertingus statinius, šioje vietoje galima daugiaaukštė ir komercinė statyba. 2006 metais Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksas dėl architektūrinės ir istorinės reikšmės įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
2008 metais buvo surengtas architektūrinis konkursas, kuriame dabar pastatus projektuojanti „Archinova“ gavo paskatinamąją premiją. Čia įmonė projektuoja biurus ir viešbutį.
Statybos leidimas projektui dar neišduotas ir nors detalusis planas šiai teritorijai patvirtintas, žadamas viešas aptarimas su visuomene.
Šv.Jokūbo ligoninė Vilniuje buvo įkurta 1809 m. prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo dominikonų bažnyčios esančiame dominikonų vienuolyne, pastatytame 1722 metais. Savo veiklą ligoninė nutraukė 2003 metais.
