„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Istorinis pastatas sostinės A.Jakšto gatvėje sulauks pokyčių: planuojamas viešbutis

Naujieji Vilniaus A.Jakšto gatvėje esančio pastato savininkai ketina jame įkurdinti viešbutį. Tiesa, panašu, kad neogotikinės architektūros pastate įsikūręs „Vaidilos“ teatras čia turėtų išlikti.
Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis
Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis / „Forma“ vizualizacija

Vilniaus miesto savivaldybėje bendrovės „Timis“ užsakymu architektų studijos „Formos“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad planuojama rekonstruoti pastatą A.Jakšto gatvėje.

„Pastato A.Jakšto 9 rekonstravimas ir pritaikymas viešbučiui su universalia sale išlaikytų visuomeninę objekto funkciją. Vertingi restauruoti, konservuoti interjero elementai būtų prieinami visuomenei. Erdvė apie pastatą, vidiniai kiemeliai įgautų naują prasmę ir taptų visuomeniniu traukos objektu“, – rašoma dokumente.

Šiuo metu čia įsikūręs „Vaidilos“ teatras, taip pat šokių studija, veikia keletas barų. Teigiama, kad likusios patalpos nuomojamos atskiriems nuomininkams, po vieną ar kelias administracines patalpas, veikia privati muzikos mokykla.

Ketina įkurti viešbutį

Dokumentuose nurodoma, kad istoriniame pastate ketinama įkurti viešbutį. Tiesa, atrodo, teatras turėtų išlikti. Po rekonstrukcijos pastato plotas padidėtų beveik 1,9 tūkst. kv. metrais, o viešbutyje būtų 144 kambariai.

„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis
„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis

15min primena, kad 2018 metų viduryje Vilniuje, Jakšto gatvėje, esantis neogotikinės architektūros pastatas, kuriame įsikūręs „Vaidilos“ teatras, buvo parduotas įmonei „Timis“, kurią netiesiogiai valdo Arūnas Kuraitis.

Tuomet A.Kuraitis15min tikino „Vaidilos“ teatro neplanuojantis iškelti.

„Nieko nesiruošiame daryti, norime palikti tą pačią veiklą, teatras tikrai dirba, ir puikiai dirba, ir dirbs. Ta pati nuoma, tie patys biurai, tiek patys dalykai. Tik tai tvarkysime, remontuosime, nes patalpos jau padėvėtos. Tik tokie planai šiuo metui“, – 2018 metais 15min komentavo naujasis pastato šeimininkas.

Tai ne pirmas A.Kuraičio viešbutis sostinės centre. Verslininko įmonė „Blendas“ Didžiojoje gatvėje rekonstravo Pacų rūmus ir juose atidarė viešbutį. Investicijos į projektą siekė 20 mln. eurų.

BNS skelbė, kad 2018 metais viešbučio valdytoją už neskelbiamą sumą įsigijo verslininko Gintauto Zinkevičiaus bendrovė „Immobilitas“.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arūnas Kuraitis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Arūnas Kuraitis

Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos parengė „Forma“, vertinama ir esama pastatų bei aplinkos būklė. Nurodoma, kad kiemas prieš pagrindinį įėjimą į pastatą iš A. Jakšto gatvės yra praradęs savo reprezentatyvumą, o puošnius fasadus gožia peraugę prastos būklės medžiai.

Be to, sklype nustatytas servitutas, pėsčiųjų praėjimui tarp A. Jakšto ir A. Vienuolio gatvių, tačiau kiemas ir tarpuvartės nėra saugūs praeiti, nesutvarkytos dangos, apšvietimas, chaotiškai statomi automobiliai. Kiemas šiaurinėje sklypo dalyje taip pat yra apleistas, naudojamas chaotiškai.

Architektai nurodo iš A.Jakšto gatvės pusės projektuojantys pagrindinį įėjimą į pastatą. Kartu po A.Jakšto gatvės kiemeliu projektuojama restorano viešbučio salė.

Kiemelis A.Vienuolio gatvės pusėje pritaikomas automobilių statymui, projektuojamas privažiavimas prie esamų bendraturčių garažų, sutvarkoma esama chaotiška situacija.

„Po kiemeliu projektuojamos „lounge bar“ patalpos. Esamo reljefo lygyje numatomas eksploatuojamas stoglangis – švieslangis, „lounge bar“ patalpoms apšviesti“, – rašoma dokumente.

„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis
„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis

Išlaikys originalius elementus

Planuojama atkurti pastato balkonus su ažūrinėmis tvorelėmis šiauriniame ir pietiniame fasaduose, restauruoti išlikusius elementus.

„Cokoliniame pastato aukšte numatoma viešbučio registratūra, restorano salės, restorano virtuvės patalpos, viešbučio administracijos patalpos, techninės patalpos, treniruoklių patalpa ir dalis viešbučio kambarių“, – rašoma dokumente.

Pirmame ir antrame aukštuose, šiaurės vakarinėje pastato dalyje, paliekama esama universali teatro salė su atskiru įėjimu ir salę aptarnaujančiomis patalpomis.

„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis
„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis

Trečiame aukšte, teatro salės balkonų lygyje, projektuojamos dvi mažesnės konferencijų salės.

Teigiama, kad bus išsaugotas seniausio laikotarpio mūras, vadovaujantis objekto architektūriniais tyrimais – datuojamas 1897–1898 m.

„Dalis patalpų perplanuojamos, atkuriama pirminė patalpų struktūra. Projektuojamuose viešbučio kambariuose, laiptinėse ir kitose erdvėse eksponuojamas polichrominis dekoras, lubų ir sienų lipdiniai. Tapybinis dekoras restauruojamas arba konservuojamas. Išsaugomos ir restauruojamos, autentiškos krosnys, jų apdailos elementai, detalės“, – dokumente aprašomas interjeras.

Puošniausias Vilniaus pastatas

Projektiniuose pasiūlymuose architektai pateikia ir informacijos apie pastato istoriją. Nurodoma, kad 1896 metais civilinio inžinieriaus Michailo Prozorovo žmona Sofija nusipirko 2 gretimus sklypus prie naujai suplanuotos Chersonskaja gatvės ir buvo suformuotas dabartinis A. Jakšto g. 9 sklypas.

Michailas Prozorovas – vienas produktyviausių XIX a. pb. – XX a. pr. Vilniaus architektų, buvo daugelio kultūrinių ir profesinių draugijų, Vilniaus pirklių klubo bei ilgalaikis Vilniaus miesto Dūmos narys. Jo žmona Sofija, taip pat buvo žinoma Vilniaus miesto ponia – vadovavo mergaičių gimnazijai ir užsiėmė švietėjiška bei labdaringa veikla Vilniaus mieste.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pastatas, kuriame įsikūręs Vaidilos teatras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pastatas, kuriame įsikūręs Vaidilos teatras

Nusipirktame sklype M.Prozorovas suprojektavo pastatą, kuris, be gyvenamosios, buvo skirtas visuomeninei bei reprezentacinei funkcijoms. Statomame pastate turėjo įsikurti S.Prozorovos vadovaujama mergaičių gimnazija, visuomeninės organizacijos ir keli butai, taip pat ir pačių Prozorovų.

Sudėtingo „H“ raidės plano pastatas susideda iš trijų korpusų, kurie ir buvo statomi keliais etapais: pirmiausia pradėtas statyti P korpusas, greta pastato A. Jakšto g. 7. Beveik tuo pat metu buvo statomas korpusas kiemo gilumoje, o po metų – Š korpusas su puošnia sale per 2 aukštus. Tai buvo vienas puošniausių to meto Vilniaus pastatų. Prie gatvės buvo pastatyta, šiuo metu neišlikusi, ažūrinė metalinė tvora su vartais, o paradinio kiemo centrinį taką pabrėžė ir puošė medžių alėja.

1901 metais pastate veikė mergaičių gimnazija, didelę dalį patalpų nuomojo Polesės geležinkelių valdybos geležinkeliečių klubas, savo renginius organizuodavo įvairios visuomeninės organizacijos, dalis patalpų nuomota parduotuvėms, dalis – skirta butams. Prozorovai užėmė 8 kambarių butą P korpuso 2 a. Atskirame 5 kambarių bute gyveno savininkų duktė Olga Prozorova.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pastatas, kuriame įsikūręs Vaidilos teatras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pastatas, kuriame įsikūręs Vaidilos teatras

Statinys dažnai keitė savininkus

Pastatas buvo tapęs to meto Vilniaus kultūriniu centru, 1905 m. jo salėje buvo suvaidintas Keturakio spektaklis „Amerika pirtyje“. Salėje vykdavo įvairūs susirinkimai ir mitingai, kuriuos organizuodavo ne tik geležinkeliečiai, bet ir kiti visuomeniniai judėjimai.

1912 m. S. Prozorova namą pardavė Bogdanui Ratynskiui, kuris 1913 m. prie turimo sklypo prijungė neužstatytą sklypą R pusėje, tačiau ši dalis taip ir liko neužstatyta iki Antrojo pasaulinio karo, o dabar priklauso A.Vienuolio gatvės pastatams.

Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis
Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis

B.Ratynskis pastatą taip pat nuomojo įvairioms organizacijoms, redakcijoms, draugijoms ir partijoms. Pratęsiant geležinkeliečių darbininkų klubo tradiciją, patalpos buvo numotos įvairioms komunistinės pakraipos organizacijoms. 1918 m. name buvo sudaryta Lietuvos Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vėliau – Vilniaus darbininkų atstovų taryba. Name įsikūrusių politinių organizacijų atstovai kartu su Rusijos bolševikine armija dalyvavo kovoje su Lenkija dėl Vilniaus.

1918 m. B. Ratynskis netikėtai mirė, turtą palikdamas žmonai Marijai ir 2 jų mažamečiams sūnums. Našlė M.Ratynska antrą kartą ištekėjo už Aleksandro Oertelio, kuris kartu su ja tapo jos mažamečių sūnų globėju. Šeima negyveno Lietuvoje, pastatas buvo nuomojamas. 1929 m. M.Oertel gavo leidimą pastato salėje įrengti kino teatrą, projektą šiems darbams parengė žymus to meto Vilniaus architektas J.Pythonas.

„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis
„Forma“ vizualizacija/Pastate A.Jakšto g. 9 planuojamas viešbutis

Tapo lietuvybės centru

1929 m. M.Oertel ir jos globojami B.Ratynskio įpėdiniai pardavė pastatą A. Jakšto g. 9, Vilniuje, Konstantinui Stašiui, provizoriui, Vilniaus lietuvių veikėjui, Vilniaus burmistrui.

Nuo tada šis namas tapo svarbiu lietuvybės centru okupuotame Vilniuje. Pastate įsikūrė lietuviška Vytauto Didžiojo gimnazija, lietuviška pradinė mokykla bei vaikų darželis, vykdavo įvairių draugijų ir kitų oganizacijų renginiai, parodos ir kt.

Pastato P korpuso 1 aukšte gyveno pats savininkas, jo žento, advokato A.Juknevičiaus šeima įsikūrė P korpuso 2 aukšte. Didžioji pastato dalis buvo paskirta Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijai, jame taip pat veikė lietuvių laikraščių „Vilniaus rytojus“ ir „Jaunimo draugas“ redakcijos.

1931 m. K.Štašys gavo leidimą rekonstruoti kiemo ūkinį statinį sklypo Š dalyje. Inžinierius Teodoras Smorgonskis parengė 2 aukšto užstatymo ir naujų laiptų priestato projektą, pagal kurį rekonstruotame pastate buvo numatyta įrengti nedidelius butus.

1936 m. birželio 8 d. lenkų karinių pajėgų lėktuvas nukrito ant pastato P korpuso, žuvo skridę lakūnai, nukentėjo 3 aukšto gimnazijos patalpos.

1940 m. K.Stašio namai nacionalizuoti, šeimininkai su dukromis buvo ištremti, namus laikinai prižiūrėjo iš užsienio grįžęs žentas A.Juknevičius, tačiau jis karui baigiantis pasitraukė į Vakarus.

Pastatas nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau vėliau buvo atstatytas. Po karo pastate įsikūrė Maisto pramonės, Mašinų gamybos ir kt. valdybos. Ilgą laiką pastato P korpuse veikė vaikų darželis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“