Po „Snoro“ griūties 2011 metais vis daugiau pasklinda faktų apie tai, kokioje prabangoje gyveno tuomet vieni įtakingiausių verslininkų ir žlugusio banko akcininkai Vladimiras Antonovas bei Raimondas Baranauskas. Apartamentai Vilniaus senamiestyje, Gaono gatvėje, vilos užsienyje, brangių automobilių kolekcija – tai tik keletas verslininkams, kurie paspruko iš Lietuvos, priklaususių turtų.
Jeigu pamenate, „Bitė“ reklamoje Paryžių rodė. Tai jie filmavo čia. Vienintelius juos įsileidome, – sakė G.Adomonis.
Neseniai parduota Vila Nicoje, iki šiol pardavinėjamas dvaras Taline bei poilsio namai Maskvoje. Tačiau dar nemažai turto liko ir Lietuvoje, o jį parduoti ne taip lengva.
„Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis bando parduoti šį turtą, taip pat buvusius banko filialus. Vienas jų – legendomis apipinta „Snoro“ būstinė Vilniaus A.Vivulskio gatvėje.
Savininkų – ne vienas
Buvusio banko būstinė pardavinėjama už 5 mln. eurų, tačiau pirkėjas vis neatsiranda. 6,6 tūkst. kv. m ploto administracines patalpas anksčiau mėginta parduoti elektroninėje varžytynių sistemoje evarzytynes.lt ir laisvojo pardavimo būdu, tačiau abu kartus pirkėjų nesulaukta. Nesulaukiama iki šiol.
Kartu su „Snoro“ buveine parduodamas kiek didesnis nei 65 kv. m sandėlis, perleidžiama žemės sklypo nuomos teisė. Pastatas parduodamas su viduje esančiu kilnojamuoju turtu.
Objektas yra patrauklioje vietoje, tą pripažįsta ir nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis yra paklausus rinkoje.
Bankroto administratorius mielai sutiko įsileisti 15min žurnalistus į paslaptingumu garsėjantį pastatą – juk gal taip susidomės koks pirkėjas.
Anot G.Adomonio, nors objektas yra patrauklioje vietoje, tačiau turi kelis trūkumus. Pirmiausiai – čia nėra erdvios automobilių stovėjimo aikštelės, o dalį antro aukšto ir rūsio valdo kiti savininkai.
„Čia ateina nemažai rimtų žmonių. Pastatą galima daug kam pritaikyti – nuo butų iki biurų, viešbučių, tačiau trukdo automobilių stovėjimo aikštelės nebuvimas. Nebent iš rūsio ją galima padaryti. Be to, dalį rūsio ir du trečdalius antro aukšto valdo du savininkai. Pastatu domisi viešbučių atstovai ir plėtotojai, fondai ir privatūs asmenys. Šiam objektui reikia ne bet kokio pirkėjo, yra tam tikra grupė plėtotojų, kurie žino ir įsivaizduoja, ką čia galima padaryti“, – teigė G.Adomonis.
Du trečdalius antro aukšto ir dalį rūsio valdo kiti savininkai, tačiau jie yra išreiškę norą parduoti turimas patalpas, jei tik atsirastų pirkėjas.
„Mes su jais esame kalbėję, kai kurie jų yra išreiškę pageidavimą, kad jeigu iš jų pirks, tai ir jie kalbėtųsi, bet jie spręstų individualiai. Mums niekas neskirs lėšų išpirkti tas patalpas“, – tikino G.Adomonis.
Vietoj stogo – VIP erdvė
Ekskursija po pastatą prasidėjo šeštame aukšte, kur susitikome su G.Adomoniu. Ten įsikūrusi bankroto administratoriaus komanda.
Prie mūsų prisijungė ir nekilnojamojo turto pardavimu užsiimantis Marius Makutis.
Plačiais laiptais pakilome į septintą aukštą, kuris įrengtas apie 2005 metus. Būtent tame aukšte buvo įrengti buvusių banko savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo kabinetai, esantys greta vienas kito.
Šalia jų yra didelės posėdžių salės ir milžiniška terasa. Visame aukšte įrengta „protingo namo“ sistema – žaliuzės reguliuojasi automatiškai, įrengtos modernios šildymo ir vėdinimo sistemos. Šiandien tai nėra jokia naujovė, bet 2005 metais tai laikyta tikra prabanga.
Bankroto administratorius sakė nežinantis, kiek visa tai kainavo, be to, „tiek laiko praėjo“.
Kur dabar yra septintas aukštas, anksčiau tebuvo stogas. Po rekonstrukcijos čia buvo įrengta VIP erdvė. Septintas aukštas, kurio plotas sudaro apie 550 kv. m, buvo skirtas svarbiausiems banko asmenims, valdybos nariams. Eiliniai darbuotojai ten nepatekdavo.
Ten randame ir prabangią sofą, kuri atrodo lyg būtų pagaminta iš krokodilo odos.
Užsukame į R.Baranauskui priklausiusį kabinetą. Jame gimdavo visos verslo idėjos, o galbūt ir neskaidrios pinigų išvedimo schemos.
Masyvūs baldai, oda aptraukti krėslai ir sofos – visa tai dabar laukia naujojo pirkėjo. Net ir po tiek metų baldai atrodo solidžiai.
„Dabar pardavinėjame ir šiuos baldus, o anksčiau norėjome parduoti viską su baldais. Tikėjomės, kad visą šį aukštą išlaikysime pardavimui, nes jis pritaikytas darbui. O baldai nepigūs“, – užsiminė G.Adomonis.
– Tai visgi gal jie tikrai iš krokodilo odos? – juokiasi fotografas Julius.
– Baikit, čia juk vienodas raštas visur. Jeigu būtų krokodilo odos, būtų skirtingi, – šypsosi bankroto administratorius G.Adomonis.
Į R.Baranausko kabinetą panašus ir V.Antonovo, tačiau šiek tiek mažesnis. Galbūt todėl, kad jis nebūdavo toks dažnas svečias Lietuvoje, tad ir kabineto nereikėjo didelio. Abiejuose kabinetuose baldai ir įranga yra identiška.
Milijono vertas vaizdas
Ištaigingas pastato aukštas beveik nelankomas jau metus. Anksčiau čia dar dirbo bankroto administratoriaus komanda, tačiau iš 70 žmonių komandos, kurią paveldėjo G.Adomonis, šiuo metu liko apie 20.
Keliaujame toliau ir patenkame į ant stogo įrengtą terasą. Iš jos atsiveria pasakiški Vilniaus panoramos vaizdai – centras kaip ant delno. Tačiau ne mažiau įspūdinga ir pati terasa – su fontanais, medeliais ir kapsule. Vadinamoji kapsulė – pasitarimų kambarys, skirtas itin svarbiems pasitarimams.
Mus lydėję vyrai pasakojo, kad čia įrengtas šildymas ir vėdinimas, iš patalpos galima stebėti žvaigždes. Banko savininkai galėjo pasinerti ir į romantiką.
„Jeigu pamenate, „Bitė“ reklamoje Paryžių rodė. Tai jie filmavo čia. Vienintelius juos įsileidome, o šiaip nieko neleidžiame. Nes kas čia sukontroliuos... Čia norėjo daryti vestuves, lauko kavinę. Bet kur tu čia... Anksčiau čia čiurlendavo vanduo. Dabar va, medeliai nekarpyti, juk sodininko nesamdysi“, – pasakojo G.Adomonis.
Ant stogo pastebime įtaisytą specialų įrenginį, cypimu atbaidantį paukščius.
– Cypdavo, o dabar nebecypia? – klausiu G.Adomonio.
– Taupom, – atsako jis.
Kai kur patekti dar negalima
Leidžiantis žemyn atsiveria jau ne tokie įspūdingi vaizdai. Nauji, tačiau tušti kabinetai. Šeštame aukšte įrengta dar viena didžiulė posėdžių salė, kurią dabar kartais naudoja administratoriai. Būtent šiame aukšte dirba apie 20 darbuotojų.
Iš tiesų, pastatas yra pustuštis. Penktame aukšte dar galima pamatyti senų nuomininkų ar prie bankroto dirbusių žmonių paliktų daiktų ar dokumentų, tačiau viskas po truputį tvarkoma. Šiuo metu bankroto administratoriai nuomoja ketvirtą aukštą ir dalį antro aukšto.
Leidžiantis dar žemiau matau paprastus kabinetus. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad „Snoro“ pastatas stovi apleistas. Viename aukšte saugomi iš įvairių Lietuvos miestų veikusių banko filialų atvežti dokumentai, o užeiti į tuos kabinetus galima tik su specialiu leidimu.
Daugiausiai žmonių matė pirmas aukštas, kur veikė klientų aptarnavimo skyrius.
Ten, paskelbus apie banko bankrotą, nusidriekė piktų indėlininkų eilės. Šlovingas banko dienas čia mena krūvos popierių, dėžučių, pinigų skaičiavimo aparatų, o laiptai veda dar ir į rūsį, kur buvo įrengta speciali salė privatiems klientams. Ten būta banko klientų saugyklų.
Užsienyje dar liko turto
Be pagrindinės būstinės, bankroto administratoriai bando parduoti ir buvusį banko filialą Kaune, kuris buvo įsikūręs istoriniame 1931 metais statytame pastate. Kažkada ten buvo Lenkų smulkaus kredito draugijos rūmai, o pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatas parduodamas už 572,6 tūkst. eurų.
Rusijoje parduodamas motelis, už kurį prašoma daugiau nei 69 mln. rublių. O Estijoje – dvaro kompleksas, kurio kaina siekia 160 tūkst. eurų, bei „Snoro“ dukterinės įmonės „Real Estate Investment Management OÜ“ 5,5 tūkst. kv. m administracinis pastatas ir 46,43 aro žemės sklypas už 3,8 mln. eurų.
„Daugiau neturime, viską pardavėme užsienyje. Nebuvo lengviau parduoti nei Lietuvoje, bet ten nebuvo tiek daug tų turtų. O čia turime nemažai perimto turto, sklypų. Įvairiai sekasi pardavinėti tą turtą. Kartais niekaip nepavyksta, o kartais pirkėjai kone susimuša“, – šypsojosi G.Adomonis.
„Snoro“ banko veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
