O ką apie tai galvoja jaunos šeimos? Pasirodo, nuomonių yra įvairių. Vieni sako nė už ką nesikraustysią iš Klaipėdos vien dėl to, kad užmiestyje jiems būstą padėtų įsigyti valstybė. Kiti atvirkščiai – labai laukia to momento, kai šie pažadai taps realybe.
Užmiestis vilioja
„Nematau jokių problemų, jei tektų išsikelti iš Klaipėdos gyventi į užmiestį. Netgi su džiugesiu tai padarytume. Manau, kad labai patogu – ramiai gyventi užmiestyje ir važinėti dirbti į Klaipėdą“, – svarstė aktorė Evelina Šimelionė.
Su vyru aktoriumi Gyčiu Šimelioniu Evelina augina vaiką ir galėtų būti potenciali tokios paramos gavėja, nes jauna šeima savo būsto iki šiol neturi.
„Mudu netgi turime įsigiję sklypą už miesto, norėtume statyti savo namą. Ilgai taupome, bet paskolos iš banko gauti kol kas nepavyksta. Abu su vyru dirbame pagal individualios veiklos pažymą. Tam, kad bankas tokiems, kaip mes suteiktų paskolą, reikia būti šitaip išdirbus bent dvejus metus. Vyras kol kas išdirbo tik vienerius metus, aš dabar esu motinystės atostogose ir auginu vaiką, tad bankai neina į kalbas. Jeigu patvirtintų tokią tvarką, gal paskolą gauti būtų paprasčiau? Tikrai labai džiaugtumėmės, nes dabar labai sudėtinga išspręsti būsto klausimą. Niekas mums nepadeda“, – atvirai pasakojo aktorė.
„Nė už ką“
Visai kitokios nuomonės šiuo klausimu buvo manikiūrininkė, siuvėja Gabrielė Kalvytė. 27-erių mergina kartu su sužadėtiniu gyvena Klaipėdoje ir tikino, jog tokia siūloma valstybės parama jos neišviliotų į užmiestį ar kitą mažesnį miestelį.
„O ką ten veikti tuose miesteliuose? Jau ir gyvendamas didmiestyje turi labai pasistengti, kad turėtum darbo ir galėtum padoriai užsidirbti. Mano nuomone, valdžia vėl pradeda ne nuo to galo“, – svarstė jauna moteris.
Jauna pora kaip tik žvalgosi ir norėtų įsigyti savo būstą, nes, pasak jos, nuomos kainos sunkiai įkandamos.
„Dabar net Mogiliovo gatvėje už „močiutės tipo“ buto nuomą prašo 200–250 eurų. Košmaras. Mes kol kas nuomojamės centre už tokią kainą, bet vasarą teks išsikelti, tad kiek peržvelgiau pasiūlymus, be 300 eurų nieko negausi“, – pasakojo mergina.
Ne ką geriau nuteikia ir uostamiestyje esančio nekilnojamojo turto kainos. Ypač jei nori gyventi centre. G.Kalvytės žiniomis, naujos statybos dviejų ar trijų kambarių buto čia nenusipirksi, jei neturėsi bent 140 tūkst. eurų.
„Gyvenimo lygis Klaipėdoje labai aukštas. Atrodo, kad čia nebeliko vidurinio sluoksnio. Gyvena arba pasiturintys, arba skurstantieji. Kiek bendraujame su bendraamžiais, daugelis verčiasi labai sunkiai. Lengviau kvėpuoja nebent tos šeimos, kur vyrai dirba jūrininkais“, – pasakojo jauna moteris ir pasidžiaugė, kad jos vyras taip pat jūreivis.
Tačiau keltis į mažesnį miestą ir ieškoti ten pigesnio būsto, net ir gavus valstybės paramą, G.Kalvytė vis tiek nenorėtų.
„Gal labiau galvojame apie emigraciją į kitą šalį“, – neslėpė moteris.
Trūksta darbo ir pramogų
Vardo viešinti nenorėjusi reklamos specialistė Monika (vardas pakeistas) neseniai su vyru iš Klaipėdos persikraustė gyventi į Mažeikius.
Vaikelio besilaukianti moteris sakė bent kol kas nemačiusi, kad šiame mieste kas nors būtų siūlęs darbą būtent reklamos specialistui.
„Kol kas šis klausimas man neaktualus, nes dabar būsiu motinystės atostogose, bet, manau, kad rasti darbo pagal savo profesiją nebus lengva. Darbdaviai visada ieško darbuotojų iš pažįstamų rato ir tai, dar labiau nei didmiestyje, jaučiasi Mažeikiuose“, – pasakojo Monika.
Moteris paneigė mitą, kad mažesniuose miestuose keliskart pigesnis būstas. Esą butų nuomos kainos Mažeikiuose jau greit prilygs Klaipėdai.
„O pardavimo kainų yra įvairių, bet visgi tikrai neįsipareigočiau tokiai būsto paskolai mieste, prie kurio nenoriu prisirišti, nes jis man atrodo merdėjantis dėl jaunimo trūkumo. Čia turiu tik kelis draugus, kurie liko gyventi Mažeikiuose po studijų ar dar nestudijavę“, – pasakojo būsima mamytė.
Mažeikiuose jai trūksta ir renginių pasirinkimo, kur kas mažesnė pasiūla, kur turiningai praleisti laisvalaikį.
Pasiteiravus, kas gi paskatino išsikraustyti iš Klaipėdos į Mažeikius, Monika pasakojo, kad pagrindinis motyvas buvo tai, jog mama šiame mieste pasiūlė pirkti jos būstą palankiomis sąlygomis – išsimokėtinai.
„Be to, vyras skatino. Kadangi jis buvo metęs studijas, o gyventi Klaipėdoje jam nelabai patiko, nes, jo nuomone, – tai niūrus uostamiestis, kuris atgyja tik vasarą. Rinkomės tarp emigracijos ir Mažeikių, tad pasirinkome pastarąjį variantą“, – atviravo moteris.
Šeimos jau kreipiasi
Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama, kad tokia šalies valdžios politika, kai parama neskiriama didmiesčiuose norinčioms gyventi jaunoms šeimoms – nemenkas smūgis didmiesčiams. Mat jaunos šeimos skatinamos palikti didmiesčius ir keltis gyventi į užmiestį.
„Sumanymas padėti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą yra puikus. Tačiau nepamatuotai brėžiant aštrias administracines ribas tarp miesto ir kaimo rizikuojama sukurti naujų problemų.Formaliai priemiesčių kaimai pilnės, miestai – tuštės. Dėl to kils papildomos transporto spūstys. Jaunos šeimos savo atžalas kasryt veš į miestų darželius ir mokyklas. Patys irgi dirbs, poilsiaus, pramogaus, apsipirks miestuose“, – savo nuomonę socialiniame tinkle išsakė vicemeras Artūras Šulcas.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas svarstė, kad jaunai šeimai įpirkti Klaipėdos priemiesčiuose esančius individualius namus nėra paprasta. Net ir pasinaudojus valstybės parama, namų kainos ne visiems lengvai įkandamos.
„Neslėpsiu, butų pasiūla rajone labai menka. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė pagal ES programą ieškojo Gargžduose įsigyti 15 butų. Užduotis labai sudėtinga, nes tuščių butų šiame mieste, atrodo, nėra. Jaunoms šeimoms būtų galima pasiūlyti nebent namelius sodų bendrijose“, – svarstė rajono meras.
V.Dačkauskas pasakojo, kad valdžios planai jau susuko galvą ne vienai jaunai šeimai. Nors ši tvarka dar net nepatvirtinta, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jau sulaukė šūsnies pretenduojančiųjų į tokią paramą prašymų.
„Jau esame sulaukę per 40 tokių prašymų, nors dar neaišku, ar tikrai ši tvarka bus patvirtinta“, – minėjo meras.
Nors vieša paslaptis, kad daugelis Klaipėdos priemiesčių gyventojų važinėja dirbti į Klaipėdą, V.Dačkauskas nenorėjo sutikti, kad taip yra todėl, kad rajone nėra darbo pasiūlymų.
„Neseniai bendravau su Klaipėdos rajone esančios įmonės „Mars Lietuva“ atstovais. Jie pasakojo, kad labai trūksta darbuotojų, tenka vežtis iš Šilutės. Gal darbas ir nėra lengvas – tenka dirbti ir naktimis, nes darbas pamaininis, bet negalima sakyti, kad jaunimui nėra rajone kur įsidarbinti. Be to, iki 2022 metų turėtų būti sukurta dar 450 darbo vietų, nes prie Jakų esančioje buvusio oro uosto teritorijoje planuojama pastatyti medienos perdirbimo klasterį“, – pasakojo V.Dačkauskas.
Butai – deficitas
Panaši situacija ir kaimyninėje Kretingos rajono savivaldybėje. Jei daliai specialistų rasti darbą Kretingoje ar jos priemiesčiuose ir nebūtų didelių problemų, bet rasti butą – sunkiai įgyvendinama misija.
„Aš nelabai tikiu, kad taip nutiks, jog visos jaunos šeimos plūstelės į mažesnius miestelius. Bet jei ir įvyktų toks stebuklas, deja, Kretingoje nelabai turėtume ką toms šeimoms pasiūlyti. Mes patys vis niekaip nerandame, kaip už ES lėšas nupirkti 15 butų. Skelbimus jau spausdinome ne kartą, bet pasiūla labai maža. Taryba jau yra pritarusi, kad tuos būstus galėtume nupirkti Salantuose, Darbėnuose ar Kartenoje, bet ir ten nieko nėra, tik Kartenoje vieną kitą butelį pasiūlė. Tenka pripažinti, kad su būstu Kretingoje situacija labai sudėtinga. Galima kad ir visą milijoną eurų kišenėje turėti, bet už juos pirkti nelabai yra ką“, – pasakojo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
Meras pažymėjo, kad ir tie butai, kurie parduodami – labai brangūs.
„Matyt, rinka diktuoja savo sąlygas. Kadangi esame šalia Klaipėdos, kainos ne labai ir skiriasi“, – minėjo meras.
J.Mažeika priminė, kad nedarbo lygis Kretingoje yra kone mažiausias visoje Lietuvoje. Taip esą dėl tos pačios Klaipėdos kaimynystės.
„Darbo pasiūlos pakanka ir pačioje Kretingoje, tik reikia, kad būtų norinčiųjų dirbti“, – minėjo meras.
Pasak jo, dabar Kretingoje nesunkiai darbą rastų ir statybininkai, ir baldžiai, ir medžio apdirbimo specialistai, ir vairuotojai.
„Tokios problemos, kad žmogus nori dirbti ir neranda darbo, Kretingoje tarsi nėra. Nebent jis norėtų išskirtinio darbo“, – pasakojo J.Mažeika.
Jei Seimas pritars – tvarka įsigalios nuo liepos
Planuojama, kad jaunos šeimos būstui įsigyti galėtų paimti iki 87 tūkst. eurų paskolą. 15 proc. subsidiją gautų vaikų neauginančios jaunos šeimos, 20 proc. – auginančios vieną vaiką, 25 proc. – auginančios du vaikus, 30 proc. – tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos. Tačiau tokia parama nebus skiriama įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose, taip pat dalyje Palangos miesto. Kartu siūloma iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.
Jauna šeima įsipareigotų grąžinti subsidiją, jeigu už kreditą įsigytą būstą siektų perleisti kito asmens nuosavybėn per pirmus 5 metus nuo būsto įsigijimo. Tikimasi, kad tai padėtų mažinti emigraciją, gerinti demografinę šalies situaciją bei stiprinti regionus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui jau yra pritarusi Vyriausybė. Seimui pritarus, Šeimos stiprinimo įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos.