Vilniuje trūksta patalpų darželiams, mokykloms, tačiau jų visada atsiranda verslininkų organizacijomis. Nors Vyriausybė žada išsiaiškinti, kas šiuo metu naudojasi už dyką patalpomis, atskirais nutarimais lobistinėms įstaigoms dalina patalpas už dyką.
R.Dargis: o ministerijos tai nemoka
Didelę dalį stambių įmonių vienijanti ir jų interesus ginanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įsikūrusi pačiame centre, šalia Nacionalinio operos ir baleto teatro. Tačiau už A.Vienuolio gatvėje turimas 750 kvadratinių metrų patalpas LPK valstybei nemoka nė cento.
Patalpomis nemokamai konfederacija naudojasi dar nuo 1994 metų. Apie tai pirmieji pranešė delfi. Tai sukėlė kritikos bangą, į kurią LPK vadovas Robertas Dargis atsako klausimu – o kodėl nemoka kiti.
„Jei valstybė apsispręstų imti mokestį iš visų ministerijų, viešųjų įstaigų, tai tada būtų viskas gerai. Valstybė tokiu būdu turėtų apmokestinti ir ministerijas“, – antradienį spaudos konferencijoje pareiškė R.Dargis. Numanomas kandidatas į prezidento postą taip Pramonininkų konfederaciją prilygino Vyriausybės aparatui.
Jis pridūrė, kad nemokamai patalpomis naudojasi viešosios įstaigos, politinės partijos, įvairios darbo organizacijos ir bendruomenės. „Ištraukti iš konteksto pramonininkus man, švelniai tariant, yra juokinga“, – teigė R. Dargis.
„Klausimas turi būti visuotinai keliamas, nes už patalpas nemoka ir kitos verslo organizacijos“, – pridūrė jis. Pramonininkų vedlys teigė neskaičiavęs, ar pakaktų konfederacijai pinigų, jei tektų mokėti nuomos mokestį rinkos kaina.
Aplinkos ministerija 15min informavo, kad pastatą planuojama perduoti valstybės įmonei Turto bankui valdyti centralizuotai.
Remontavo už savus
Vyriausybė už dyką patalpas prestižinėje Antakalnio vietoje 2016 m. lapkritį atidavė ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, kurie taip pat gina verslininkų interesus. Pasak rūmų atstovo spaudai Dariaus Butos, į patalpų remontą investuota beveik 120 tūkstančių eurų.
„Istorinio pastato patalpų būklė buvo prasta, reikalaujanti neatidėliotino dėmesio, tad Vyriausybei, perdavusiai patalpas rūmams, nereikėjo skirti lėšų patalpų remontui.
Be to, pagal sudarytą sutartį su VĮ Turto bankas kas mėnesį rūmai valstybei sumoka turto nusidėvėjimo sąnaudas, kurios šiuo metu siekia iki 800 eurų kas mėnesį“, – paaiškino D.Buta.
Jis pabrėžė, kad rūmai vykdo ir valstybės priskirtas funkcijas – išduoda įvairių formų prekių kilmės dokumentus, išduoda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas, atlieka kitas paslaugas negaudami tam jokių asignavimų.
256 kvadratinių metrų patalpomis nemokamai 20 metų naudojasi ir Verslo darbdavių konfederacija, kuri įsikūrusi Algirdo gatvėje. Jai vadovauja Danas Arlauskas. Patalpomis nemokamai naudojasi verslo organizacijos ir kituose miestuose.
Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Investuotojų forumas patalpas nuomoja ir moka rinkos kainą.
Paprašė ir gavo
Įvairius mokestinius pokyčius siūlanti dar viena – Lietuvos verslo konfederacija (LVK) taip pat nemoka nuomos mokesčio. Negana to, šiais metais ji gavo naujas naujas patalpas Vilniuje, Gedimino prospekte. Už 282 kvadratinių metrų patalpas konfederacija nieko nemoka, nes pasirašė 10 metų panaudos sutartį.
„Anksčiau mes nuomojomės patalpas, tačiau savininkas jas pardavė, tad teko išsikraustyt. Visos verslo organizacijos turi patalpas, ir jomis naudojosi nemokamai, todėl ir mes kreipėmės į Vyriausybę su prašymu jas suteikti“, – teigė LVK vadovas Valdas Sutkus. Patalpas organizacija suremontavo savo lėšomis.
Pasak jo, patalpomis konfederacija nemokamai naudojasi nuo šių metų vasario. „Manau, kad tai skatina socialinį dialogą, juk verslas moka mokesčius, reikia jam padėti. Nemokamas patalpas turi turėti ir profesinės sąjungos, ir verslo organizacijos“, – įsitikinęs V.Sutkus.
Pareikalaus išsikraustyti ar susimokėti
Gali būti, kad verslo organizacijos jau neilgai už dyką naudosis patalpomis. Kaip 15min paaiškino premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas, Vyriausybė šiuo metu renka duomenis, kokios organizacijos naudojasi valstybei priklausančiomis patalpomis – koks plotas, ar mokama nuoma, jei taip – kokio dydžio, ar būta pačių organizacijų investicijų į nuomojamas patalpas, kokia tų investicijų vertė.
„Taip pat renkama informacija, kokia yra ar būtų reali visų minėtų patalpų nuomos kaina rinkos įkainiais, kokie preliminariai dėl nuomos kainų neatitikimo yra nuostoliai valstybei ir panašiai“, – sakė T.Beržinskas.
„Vienas iš galimų variantų – suteikti visoms organizacijoms realų, pagrįstą ir protingą terminą, per kurį jos turėtų išsikraustyti, kitas variantas – sutarti dėl rinkos įkainius atitinkančios nuomos kainos“, – teigė premjeras.
Konkurencijos prievaizdai supeikė
Konkurencijos taryba teigia mananti, kad valstybė neturėtų nemokai dalyti patalpų verslui. Konkurencijos tarybos vertinimu, valstybei priklausančio nekilnojamojo turto perdavimas ne konkurso tvarka bei neatlygintinai yra ydinga praktika.
"Skiriant patalpas įmonėms ar verslą vienijančioms asociacijoms nėra vertinamas skatinamasis poveikis – ar negavęs turto neatlygintinai subjektas, be ūkinės veiklos, užsiimtų ir visuomenei naudinga veikla", – teigiama Konkurencijos tarybos narės Jūratės Šovienės komentare.
Pasak jo, patalpų dalijimo neatlygintinai praktika lemia neefektyvų valstybės resursų naudojimą. "Paradoksalu, bet kai kurios valstybės institucijos nuomojasi patalpas iš verslo ir moka rinkos kainą, o valstybė verslui patalpas suteikia nemokamai. Be to, tokia praktika sukuria nevienodas sąlygas veikti rinkoje, kadangi vieni ūkio subjektai privilegijuojami kitų atžvilgiu“, – teigiama komentare.