STT pradėjo tyrimą
Viešojoje erdvėje buvo paskleista informacija neva Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl G.Abaravičiaus veiksmų, tai pranešė LRT televizija. Tačiau STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Endružytė 15min teigė, kad „STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl investicinio projekto derinimo aplinkybių Trakuose.“
Vis dėlto, STT pripažįsta, kad tyrimas pradėtas dėl gauto pareiškimo. „Ikiteisminis tyrimas pradėtas gauto pareiškimo pagrindu“, – komentavo R.Endružytė.
Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiksmų nepatenkinta yra bendrovė „Trastas“, norinti rekonstruoti autobusų stotį ir statyti komercines patalpas. Įmonės vadovas Darius Nedzinskas skundžiasi, esą G.Abaravičius daro neteisėtą spaudimą investuotojams ir nederina projekto.
D.Nedzinskas teigė, kad jo įmonė kreipėsi į STT su pareiškimu, jog dėl G.Abaravičiaus galimo piktnaudžiavimo patyrė 174 tūkst eurų žalą.
D.Nedzinskas BNS teigė, kad jo įmonė kreipėsi į STT su pareiškimu, jog dėl G.Abaravičiaus galimo piktnaudžiavimo patyrė 174 tūkst eurų žalą.
„Prašėme, kad G.Abaravičius būtų pripažintas įtariamuoju, aš kaip pagrindinis įmonės akcininkas būčiau pripažintas nukentėjusiuoju, mano įmonė „Trastas“ – civiliniu ieškovu. Šiuo metu ruošiamas civilinis ieškinys G.Abaravičiui už padarytą žalą“, – sakė D.Nedzinskas.
Verslininkas teigė su advokatu Mindaugu Dūda parengęs raštą Vilniaus apygardos prokuratūrai apie, jo teigimu, G.Abaravičiaus darytą neteisėtą spaudimą vienai Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojai. Anot D.Nedzinsko, direktoriaus spaudimą darbuotoja galėjo patirti derindama architektūros reikalavimų sąlygas. Jo teigimu, darbuotoja ir pati kreipėsi į teisėsaugą.
Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotoja Ivona Šiurpša pareiškime teisėsaugai nurodo, kad po jos apklausų STT apie tai sužinojęs parko vadovas G.Abaravičius pakeitė požiūrį į ją, ėmė ignoruoti, duoti nemotyvuotus įpareigojimus bei spausti. Darbuotoja nurodo, kad patyrė spaudimą kaip rengėja pasirašyti raštą, kurio nėra rengusi. Ji tikina, kad parko vadovas grasino tarnybinėmis nuobaudomis ir atleidimu iš darbo, todėl prašo liudytojos apsaugos.
Įmonės „Trastas“ vadovas teigė turįs informacijos iš kelių Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojų apie tai, kad jos buvo taip pat jau apklaustos STT. Pats verslininkas tvirtino kelis kartus jau liudijęs šiame tyrime.
Pasak jo, Trakų istorinio nacionalinio parko vadovo G.Abaravičiaus „veiksmai yra nukreipti į korupcinės aplinkos sukūrimą“ – dokumentai, D.Nedzinsko teigimu, parengti nesivadovaujant įstatymais, nemotyvuoti ir neargumentuoti, prieštaraujantys vienas kitam.
G.Abaravičius sulaukė ne vieno įtakingo verslininko priekaištų
Pastaruoju metu parko direktorius G.Abaravičius dėl neva specialiai nederinamų projektų sulaukia ne vieno verslininko priekaištų. Nors pats teigia, kad tiesiog laikosi įstatymų ir negali dėti parašų ant neteisėtų dokumentų.
Trakų stotį rekonstruoti norintis verslininkas D.Nedzinskas pareiškė, kad jo bendrovė dėl nacionalinio parko direktoriaus veiksmų jau patyrė 174 tūkst. eurų žalą, o G.Abaravičius dirbtinai stabdo projektus ir neleidžia įgyvendinti Trakų autobusų stoties projekto.
„Aš atėjau investuoti pinigų, o tai yra tyčiojimasis iš verslininkų. Susidūriau su dviem institucijomis autobusų stoties rekonstrukcijos atveju: Kultūros paveldo departamentu ir nacionaliniu parku.
Departamentas yra griežtas, laikosi nuomonės. 2015 metais, prieš pradedant daryti šį projektą, kreipėmės į jį ir jie nuo pirmos dienos aiškiai surašė sąlygas, iki šios dienos jų nekeitė. Tos sąlygos aiškios, mes jas visas įvykdėme. Su nacionaliniu parku ryte – viena nuomonė, vakare – kita, kitą dieną – kažkoks nesuprantamas raštas“, – spaudos konferencijoje anksčiau kalbėjo D.Nedzinskas.
D.Nedzinskas yra ne vienintelis verslininkas, pasipiktinęs Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi, priekaištų jam ne kartą yra pažėręs ir verslininkas Benas Gudelis.
B. Gudelio įmonei „Kristiana“ priklauso sena irklavimo bazė Trakuose. Dėl šio objekto įmonė buvo pralaimėjusi teisminius ginčus, kai reikalavo parko išduoti planavimo sąlygas statyboms.
„Pas poną Abaravičių bandėme pakliūti kelis kartus ir jam sakome, kad norime remontuoti irklavimo bazę ir namą, kuris stovi šalia. Jis sako „ne, tai yra vizualinė tarša“, išsitraukia 1993 metų įstatymą ir tuo baigiasi klausimas. Jis pirma sako, kad „nugriaukite, o tada atneškite tris, keturis pasiūlymus, ir aš nuspręsiu, kas man patiks“. Ar gali nuo vieno žmogaus priklausyti tokie sprendimai? Aš nesuprantu, kodėl reikia šio žmogaus leidimo remontuoti pastatus. Tai ne nauja statyba“, – anksčiau priekaištus žėrė B.Gudelis.
G.Abaravičius atsakė, kad B. Gudeliui tereikia tik parengti detalųjį planą ir jam niekas nedraustų vystyti statybų šioje teritorijoje, bet verslininkas užuot tai padaręs tiesiog piktinasi parko direkcijos veiksmais. Pats B.Gudelis yra teigęs, kad detaliojo plano čia tiesiog nereikia.
Beje, tai yra ne vienintelis probleminis sklypas Lietuvos saugomose teritorijose, kurį valdo B.Gudelis. Jam priklausantis namas Vilniuje yra Karoliniškių draustinio teritorijoje, kur statybos yra griežtai ribojamos.
Dar vienas „Kristianai“ priklausantis objektas, seni kareivinių pastatai, yra unikaliausioje Lietuvos vietoje – Kuršių nerijoje. Įmonė ten taip pat pralaimėjo teisminius ginčus, ji siekė, kad būtų panaikintas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sprendimas neišduoti sąlygų statinių remontui.
Teismas tokį prašymą atmetė ir pažymėjo, kad pagal Kuršių nerijos bendrąjį planą, įmonės turimi pastatai turi būti likviduoti, o juos pirkdama bendrovė apie tai buvo informuota. B.Gudelis dėl to, kad jam neleidžiama pradėti statybų, kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes teigė manąs, kad valstybė nori nacionalizuoti jo turtą.
Kokie Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projekto trūkumai?
G.Abaravičius 15min paaiškino, kokie trūkumai buvo nustatyti Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos projekte ir ką reikia padaryti, jog projektas galėtų būti sėkmingai tęsiamas toliau.
„Verslininkai tiesiog elementariausiai turėtų vadovautis dokumentais. Jau metus D.Nedzinskas vaikšto tai su projektine schema, tai su projektiniais pasiūlymais net neišsiėmęs elementariausios projektavimo užduoties. Nėra vadovaujamasi viešai paskelbtais specialiaisiais planais ir reikalavimais, be to, dar daroma įtaka, kad jie būtų pakeisti jiems palankia kryptimi.
Šiandien situacija yra labai įdomi. Tik kovo 17 dieną jis kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės architektūros skyrių, prašydamas išduoti sąlygas projektavimui. Savivaldybė mums kovo 20 dieną pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus projektavimui. Mes išnagrinėjome tą dokumentą, net ne aš, o trys parko specialistės.
Šiuo atveju parengtas raštas, kur nurodyti trūkumai, kad nėra nurodyta, jog tai yra Trakų senamiesčio teritorija, nėra nurodyta, kad yra apsaugos zonos. Yra pateikiami prekybos centro projektavimo priešprojektiniai pasiūlymai, kurie iš tikrųjų yra nauja statyba, o jie prašo leidimo rekonstrukcijai. Buvo tiesiog paprašyta, kad Trakų rajono savivaldybė patikslintų tą paraišką, užpildytų ją tiksliai ir mes išduosime tas sąlygas“, – kalbėjo G.Abaravičius.
Pasak jo, Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos tikrai reikia: „Be jokios abejonės, reikia tvarkyti tą stotį ir ta stotis gali būti pertvarkoma, rekonstruojama, ji yra pačioje lengviausioje zonoje, tačiau toje zonoje yra vienas reikalavimas. Jeigu yra poreikis vystyti viešąją infrastruktūrą, pastatai gali būti didinami, bet reikia atlikti papildomus paminklosauginius tyrimus. Tai reiškia, kad projektas turi būti parengtas įvertinant, kaip jis įsikomponuos į istorinį saugomą kraštovaizdį.“
B. Gudeliui trūksta tik detaliojo plano
G.Abaravičius aiškino, kad tam, jog „Kristiana“ galėtų vystyti statybas irklavimo bazėje, trūksta tik patvirtinto detaliojo plano, kuris kažkodėl nėra rengiamas.
„B. Gudelis turi geriausia, ką gali turėti verslininkas Trakuose. Jis yra įsigijęs kelis pastatėlius ir prie tų pastatų yra suformuotas beveik 2 hektarų žemės sklypas, kadangi tai yra rekreacinės įstaigos teritorija. Jam yra vienintelis reikalavimas – parengti detalųjį planą, deklaruoti, kaip jis vystys tą teritoriją. Ir jis gali teikti viešąsias paslaugas, dėl ko ir buvo įkurtas parkas, bet jis sako, kad nenori to daryti.
Jis visur teigia, kad aš iš jo reikalauju kyšio. Bet jie patys mus padavė į teismą ir buvo priimtas sprendimas, kad parko reikalavimai yra teisėti, o jų skundas yra nepagrįstas ir atmetamas. Šioje vietoje nežinau, ką man daryti, ar man reikia pasitraukti, bet aš netikiu, kad man pasitraukus kažkas kitas atėjęs į tą vietą neturėtų vadovautis galiojančiais reikalavimais“, – kalbėjo G.Abaravičius.
Iš direkcijos nori išlupti tai, kas neteisėta?
G.Abaravičius teigė, kad kylantis spaudimas dėl projektų derinimo reiškia, jog norima, kad parko direkcija palaimintų projektus, kurie prieštarauja įstatymams. Galiausiai bet kokiu atveju kalta liks pati parko direkcija.
„Tiesiog manau, kad aukščiausio lygio korupcija, kai nacionalinis transliuotojas paskelbia informaciją apie tai, kad pradėtas tyrimas dėl parko direktoriaus veiklos, o paaiškėja, kad vyksta tyrimas dėl autobusų stoties derinimo aplinkybių, tai tada labai keista. Aš nesu nei apklaustas, nei pareikšti įtarimai ir aš net nesu tas, kuris dalyvavo autobusų stoties projekto derinime“, – kalbėjo G.Abaravičius.
Parko direktoriaus teigimu, direkcijos prašoma priimti neteisėtus sprendimus: „Specialieji planai yra privalomi ne tik D.Nedzinskui, ne tik parko direkcijai ir rajono savivaldybei, bet ir ponui Sauliui Skverneliui, ir mūsų prezidentei. Tai yra dokumentai, kuriais privaloma vadovautis, ar tu esi ponas su stora pinigine, ar esi paprastas gyventojas. Jie iš mūsų tiesiog bando išlupti tai, kas yra neteisėta, puikiai žinodami, kad tai yra neteisėta ir suprasdami, kad bet kokiu atveju kalta bus parko direkcija.
Kiek mane kviesdavosi ir ministerija, aš sakiau, kad yra keli būdai spręsti problemai. Galime pasakyti, kad nebesaugom, tada padarome specialiųjų planų keitimus, viešai su visais aptariam, pristatome visuomenei. Paveldosauga yra viešas dalykas, tai yra visų mūsų reikalas. Tada sinchronizuojame tuos dokumentus, pasakome, kad galima statyti, ir tada mes nebekeliam reikalavimų, kurie šiuo metu yra galiojantys.
Žinoma, ironiškai kalbant, yra ir kitas būdas – nieko nedaryti. Tačiau ponas Nedzinskas tegul parašo notarinį laišką, kad jis prisiima visą atsakomybę: tiek finansinę, tiek moralinę, jeigu paaiškės, kad buvo padaryta neteisėtai ir bus priimti sprendimai nugriauti tuos pastatus. Kad nebūtų kaip Kuršių nerijoje, kai žmonės investavo, tada nustatė, kad tai neteisėta ir vėliau priteisė visuomenei susimokėti, nes valdininkai padarė klaidų, kurių negalėjo daryti. Pono Nedzinsko atsakymas buvo toks, kad jis iškėlė į viršų rankas ir sakė: tai kam jūs čia visi reikalingi? Tai ir parodo požiūrį.“
