Vilniaus savivaldybė dėl šio sklypo pernai spalį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ištirti žemės sklypo Žolyno g. 27, kuriame yra futbolo stadionas, detaliojo plano įgyvendinimo teisėtumą. Prašyta ištirti, kaip sklypo nuomininkai sugebėjo susitarti, kad sklypo paskirtis būtų pakeista ir ten atsiras gyvenamieji namai.
Edvardo Varonecko, Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktoriaus teigimu, teisinis procesas dar nėra pasibaigęs.
„Prokuratūra kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinta valstybinės žemės nuomos sutartis su sklypą valdančia bendrove. Teismas prokuroro reikalavimus atmetė, tačiau šis sprendimas nėra galutinis, prokuroras pateikė skundą aukštesniam teismui. Savivaldybė byloje pritaria prokurorui“, – teigė Teisės departamento direktorius.
Maža futbolo aikštelė
Tačiau tai proceso, atrodo, nesustabdė. Marius Markevičius, aktyvus kovotojas, kad sostinėje išliktų troleibusai, šįkart pavojaus varpais skambina būtent dėl būsimųjų statybų Žolyno gatvėje.
„Skandalingojo V.Kastujevo projektui – žalia šviesa: futbolo stadione bus statomas namų kvartalas. Simboliška, kad pradėjus griauti „Žalgirio“ stadioną buvo pranešta, kad Žolyno gatvėje esančiame stadione bus statomas namų kvartalas, mainais paliekant mažąją futbolo aikštelę“, – piktinosi jis.
Šio sklypo istorija – išties marga ir nevienareikšmiška. Namų statytojas šiame sklype (kaip nurodoma Vilniaus savivaldybės puslapyje pranešime „Visuomenės informavimas apie numatomą stadiono ir daugiabučių gyvenamųjų namų Žolyno g. 27 , Vilniuje, projektavimą“) yra bendrovė „KOS Invest“, tačiau anksčiau teritorija sieta su skandalinguoju verslininku V.Kastujevu. Sklypą ir jame esančią apleistą Vilniaus „Žalgirio“ treniruočių ir poilsio bazę pardavinėjo bankrutuojantis bankas „Snoras“, kuriam šis turtas atiteko už skolas.
4 aukštų namai
Prokuratūra kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinta valstybinės žemės nuomos sutartis su sklypą valdančia bendrove. Teismas reikalavimus atmetė, tačiau sprendimas nėra galutinis, – teigė E.Voroneckas.
Projektiniai pasiūlymai, su kuriais galima susipažinti taip pat Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje, viešai bus pristatyti liepos 29-ąją.
Projekte nurodoma, kad dar 2014 m. liepą buvo parengtas teritorijos tarp Bistryčios gatvės ir Vilniaus troleibusų parko detalusis planas, kurį patvirtino Vilniaus miesto taryba. Jame numatyta, kad čia bus įrengtas stadionas su jį aptarnaujančiais pastatais, takais, sporto įrenginiais, žiūrovų tribūnomis, automobilių stovėjimo aikštelėmis, o giliau sklype, arčiau Bistryčios gatvės – daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas.
„Dalis nagrinėjamo sklypo yra sporto paskirties, kurioje planuojama atviro tipo futbolo aikštelė, kita sklypo dalis – gyvenamoji“, – rašoma projekte.
Stadionas turės persirengimo patalpas su dušinėmis ir sanitariniais mazgais, juose vienu metu galės būti dvi atskiros komandos.
Gyvenamųjų namų statybai skirtos trys užstatymo zonos, jose planuojama vienos ir dviejų laiptinių pastatai. Tai bus keturių aukštų, trys sugrupuoti po du pastatai. Šalia daugiabučių bus dvi automobilių stovėjimo aikštelės, kiemuose tarp namų – dvi vaikų žaidimų aikštelės. Komercinių patalpų pastatuose neplanuojama įrengti.
Pirma stadionas, tada namai
Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis 15min teigė, kad su sklypo statytojams yra išduotos projektavimo sąlygos ir sutarta, jog jie pirma pastatys stadioną, o tik tada gaus leidimą statyti gyvenamuosius namus.
Jie leidimą statybai gaus tik pastatę stadioną, – teigė M.Pakalnis.
„Galimos apimtys buvo apibrėžtos detaliajame plane, kurį tyrė įvairios institucijos, tačiau jis liko galioti. Dabar dirbame toliau, kad detaliojo plano sprendinius būtų galima realizuoti. Kaip ten ir buvo pasakyta, jie leidimą statybai gaus tik pastatę stadioną“, – teigė M.Pakalnis.
Pagal pirminį susitarimą, tai bus 80 metrų ilgio ir 55 metrų pločio futbolo aikštė, atitinkanti įprasto mokyklinio stadiono matmenis, tinkanti treniruotėms, taip pat vaikų ir mėgėjų varžyboms.
Tačiau paskutinį žodį čia tars teismas – jeigu bus nuspręsta, kad vis dėlto valstybinės žemės nuomos sutartis su sklypą valdančia bendrove turi būti nutraukta, projektavimas nutrūks.