Renovacijos pagreitis ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m, tačiau per septynerius metus, kai renovacijos iniciatyva buvo patikėta išskirtinai daugiabučių bendrijoms, pavyko atnaujinti tik 479 namus. Renovacijos procesą peržiūrėjus ir aktyviai įtraukus į jį savivaldybes, kurios inicijuoja renovacijos procesą per paskirtąjį renovacijos administravimą, daugiabučių atnaujinimas įgavo pagreitį.
„Vienu svarbiausiu pasiekimų galima vadinti tai, kad Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) procesas Lietuvoje pastaraisiais metais įgavo itin stiprų pagreitį, nes į renovacijos procesą buvo įtrauktos savivaldybės. Tą iliustruoja skaičiai: nuo 2013 m. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. užbaigtas 2001 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektas“, – pastebi Aplinkos viceministrė, atkreipdama dėmesį, kad šis pagreitis buvo ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis – būsto atnaujinimas gyventojams leidžia ne tik sumažinti šildymo išlaidas, bet sukurią gražesnę gyvenamąją aplinką, suteikia geresnę gyvenimo kokybę bei komfortą, padidina nekilnojamo turto vertę.
„Bėgant laikui, Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa vystosi ir tobulėja, atsiranda kokybiškesnių projektų, kuriuose naudojamos ilgaamžės ir kokybiškos medžiagos, daugiau dėmesio skiriama apdailos detalėms ir spalvų sprendimams. Bet kokiai pastatų renovacijai galioja tie patys projektavimo kokybės kriterijai, kaip ir statant naują pastatą. Tai reiškia, kad sprendiniai turi būti kokybiški, ilgaamžiai, estetiški, gerinantys gyvenimo kokybę ir kuriantys pridėtinę vertę“, – apie antrąjį atnaujinimo laimėjimą pasakoja R. Brandišauskienė.
Kuriama vis detalesnė įstatymų bazė
Kaip akcentuoja pašnekovė, viena svarbiausių renovacijos proceso dalių – įstatymų bazė. Ji leidžia savivaldybėms įsitraukti į renovacijos procesą bei užtikrinanti kokybiškus renovacijos darbus. Neseniai su renovacija susijusių teisės aktų bazė išplėsta, pritaikant ją kvartalinės renovacijos modeliui.
„Siekiant renovacijos idėją pritaikyti ir kvartalinės renovacijos modeliui, priimti teisės aktai, skatinantys rengti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, taip pat savivaldybėse įgyvendinti kompleksines energinį efektyvumą didinančias ir kitas priemones. Svarbu pažymėti, kad šie patobulinimai leidžias siekti darnaus energijos šaltinių panaudojimo šalies gyvenamosiose vietovėse gerinant gyvenamosios aplinkos būklę, sutvarkant ir įvairioms socialinėms gyventojų grupėms pritaikant gyvenamąją aplinką, sprendžiant privažiavimo ir automobilių stovėjimo klausimus, mažinant socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose, planuojant naudoti įvairius finansavimo šaltinius“, – vardija Aplinkos viceministrė.
Svarbūs pakeitimai prasidėjo dar pernai – 2017 m. spalio 2 d. ir 2018 m. liepos 27 d. Aplinkos ministro įsakymu paskelbus kvietimus teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). „Šiuose kvietimuose savivaldybėms nenustatomi paraiškų teikimo limitai, t. y. paraiškų skaičius neribojamas, o sudarant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašą prioritetas skiriamas tiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, kurie patenka į kvartalą, kuriam savivaldybės yra parengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą“, – pasakoja pašnekovė.
Siekia sutaupyti mažiausiai 20 procentų suvartojamos šilumos
Kaip pabrėžia Aplinkos viceministrė, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslas – iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20 procentų. Be to, įgyvendinant renovaciją, sumažėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„Nuo 2005 m. iki 2018 m. renovuotuose daugiabučiuose namuose jau sutaupyta apie 791,05 GWh šilumos energijos. Be to, kasmet atnaujinant apie 500 daugiabučių namų, numatoma sumažinant juose energijos sąnaudas apie 100 GWh. Šie tikslai yra realiai įgyvendinami, kadangi atlikus energinius modernizuotų pastatų auditus pastebėta, kad modernizuoti namai, prijungti prie centrinio šildymo, patalpų šildymui suvartoja nuo 59 iki 74 proc. mažiau šiluminės energijos, lyginant su tuo metu, kai jie buvo nerenovuoti“, – pastebi pašnekovė.
