Antradienį Seime priimtos NT mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias brangesnis nei 220 tūkst. eurų turtas bus apmokestintas 0,5–2 proc. tarifais, priklausomai nuo jo vertės. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų, skelbė 15min.
Gyventojų turtas iki 220 tūkst. eurų ir toliau nebus apmokestinamas.
0,5 proc. mokesčio tarifas bus taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Gyventojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų ar vyresnį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, būtų taikomi 30 proc. didesni apmokestinimo intervalai.
Sumažins prabangaus būsto kainą
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius nekilnojamojo turto konferencijoje teigė, kad tokia įstatymo nuostata gali sujudinti būsto kainas ir pakoreguoti savininkų elgseną. Pavyzdžiui, asmenys, šiuo metu turintys keletą nemažos vertės būstų, dėl numatomo mokesčio sumos padidėjimo gali nuspręsti parduoti dalį turimų objektų.
„Jeigu yra labai prabangus namas Vilniaus vietoje arba keli objektai, tai, turint 2 mln. vertę, fiziniam asmeniui per metus reikėtų sumokėti 32 tūkst. eurų vietoje 9 tūkst. Pokytis reikšmingas ir jį pajus investuotojai, kurie verčiasi nuoma“, – kalbėjo jis.
Be to, toks „progresyvus“ apmokestinimas gali sumažinti brangesnio turto kainą. Tikėtinas reikšmingas poveikis didelės vertės objektų kainai – mažėtų didelių būstų bendra ir kv. m kaina.
„Brangesniam turtui, jeigu diskonto norma (palūkanų norma, skaičiuojama ne pagal pradines investicijas, bet pagal susigrąžinamą vertę – 15min past) yra 5 proc., panašus, koks yra ir nuomos pajamingumas, pats brangiausias, 2 mln. eurų kainuojantis objektas, jo kaina galėtų sumažėti ketvirčiu. Šis mokestis paveiks ne tik prabangių objektų rinką, bet ir kelis objektus valdančius žmones“, – tikino T.Garbaravičius.
Lietuvos banko valdybos nario teigimu, daugiau ar brangesnį turtą valdantys asmenys gali bandyti išvengti šio mokesčio arba jo atsakyti. Tačiau papildomas apmokestinimas neturėtų atsispindėti nuomos rinkoje.
„Didelės vertė portfelį turintys nekilnojamojo turto savininkai gali didinti tą portfelį arba bandyti didinti nuomos kainą. Tačiau situacija nuomos rinkoje nėra tam palanki ir vargu ar pavyks tą mokestį atsigriebti pakeliant nuomos kainą“, – mano jis.
Tiesa, būtent ši nuostata, Lietuvos banko nuomone, atvėsins antrinę būsto rinką.
Ekspertai: rinkos nepaveiks
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad brangesnį turtą valdantys žmonės, įsigaliojus naujiems NT mokesčio tarifams, bandys jo išvengti.
„Jeigu fiziniams asmenims – 2 proc., o juridiniams asmenis – 1 proc. Ką daryt? Nesakysiu garsiai, bet, manau, daugelis supranta. Lietuvoje yra daug ekscentriškų sprendimų, kuriuos išgyvename atėjus naujai politinei valdžiai. Manau, išgyvensime ir šį“, – Lietuvos banko surengtoje nekilnojamojo turto konferencijoje kalbėjo A.Avulis.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokerio Eimanto Dumbravos nuomone, dauguma žmonių, kurie turi daugiau nei vieną būstą nuomai, pradės matyti ir vertinti, kokius butus pirkti ar investuoti į kitokį NT. Tačiau įtakos nuomos rinkai tai neturės. Jam antrino ir Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis.
„Nematyčiau reikšmingos įtakos būsto rinkai, nes pati mokesčio struktūra ir taikymas Lietuvoje neleidžia daryti kitokių prielaidų. Yra sudarytos visos prielaidos tą mokestį padalinti, išskaidyti ir mokėti ne visą sumą, kurią tektų mokėti nuo didelės vertės būstų. Išeičių būstų savininkai bent jau esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui ras“, – Lietuvos banko konferencijoje sakė V.Šumskis.
Mokestis nukreiptas ne į tuos, kam jo reikia
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, šis mokestis nukreiptas ne į tuos, kam jo reikia. Mokestis surenkamas į valstybės, o ne į savivaldybių biudžetus, nors būtent jos yra atsakingos už infrastruktūros miestuose plėtrą.
„Iš šio įvesto progresyvumo savivaldybėms – šnipštas. NT mokestis – infrastruktūrinis savivaldybių ir miestų mokestis, skirtas pagerinti būklę. O ir suma yra juokinga. Be to, ir vėl praleista galimybė lengvatas ištaisyti. Ir svarbiausia, vėl nepaliestas valstybinio nekilnojamojo turto apmokestinimas, kad būtų įtrauktas ir stumiamas, nors ir mažu mokesčiu, šis didelis dramblys“, – 15min kalbėjo pašnekovas.
LNTPA vadovo teigimu, šiuo metu „prabangos“ mokestį bandoma paversti socialiniu mokesčiu, nors jo ne tokia paskirtis.
„Dabar visi mąsto, kaip paimti, kiek nulupti, bet nemąstoma, kur padės. Nuo to turėtų būti užduodamas klausimas. Kažkas iš šio mokesčio uždirbs, kažkam sukels erzelį, bet tikrai nemanau, kad iš jo uždirbs valstybė“, – sakė M.Statulevičius.
