Kaip pranešimu spaudai informuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija), Kauno apylinkės teismas šių metų spalio 6 dieną nutarimu administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A.Dankovskį pripažino padarius administracinius nusižengimus pagal tris Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius:
1) ANK 355 straipsnio 11 dalyje numatytą ypatingo statinio savavališką griovimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališką griovimą;
2) ANK 357 straipsnio 1 dalyje nurodytą informacijos apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą ar paskyrimą, taip pat apie pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo) pasamdymo ar paskyrimo nepateikimą arba pateikimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų;
3) ANK 363 straipsnio 1 dalyje numatytą statinio projektavimą, vadovavimą rengiant statinio projektą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, vadovavimą atliekant statinio projekto ar statinio ekspertizę, statinio statybą ar vadovavimą statinio statybai, statinio statybos techninės priežiūros atlikimą neturint teisės verstis šia veikla, neapsidraudus ar neapdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Subendrinus baudas už padarytus nusižengimus, skirta 4 300 eurų bauda.
Šis nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Griovė, nes manė, kad menkavertis
15min primena, kad kultūros paveldo vietovėje esančio statinio griovimo teisėtumo aiškinimosi istorija prasidėjo praėjusių metų spalio 14 dieną, kai Statybos inspekcijos Pasitikėjimo linija buvo gautas pranešimas apie gyvenamojo namo žemės sklype Kaune, Perkūno alėja 11, pradėtus griovimo darbus.
Visą istoriją išsamiai tuomet aprašė ir 15min: Kaune – aistros dėl sunaikintos vilos: pareigūnai pasibaisėjo šeimininko įžūlumu, šis atkirto, kad manipuliuojama faktais.
Po atliktų griovimo darbų pakalbintas vilos savininkas 15min tikino papuolęs į užburtą ratą.
„Esu padaręs pastato būklės ekspertizes: vieną 2015 metais, kitą – 2020-aisiais. Ekspertizių išvados: pastatas yra pavojingas eksploatavimui, yra avarinės būklės, jame nustatyti galimos avarijos požymiai. Kodėl nesiėmiau visko 2015 metais? Nes buvo vilkinamas dokumentų išdavimas. Atsimušdavau kaip į sieną. Rašydavau raštą, atsakydavo, kad viską man jau atsakė. Man buvo sakoma, kad norint kažką plėtoti, reikia keisti specialųjį planą, bet kaip fizinis asmuo negaliu būti net keitimo iniciatoriumi. Specialųjį planą gali keisti tik savivaldybė.
Taigi negaliu naudotis pastatu, nes jis avarinės būklės, pavojingas, negaliu rekonstruoti, nes neleidžia specialusis planas. Galiu tik remontą daryti, tai yra sienas perdažyti, o kam tai daryti, jei avarinė būklė – visos konstrukcijos supuvusios?“ – tuomet aiškino vilos savininkas.
Paklaustas, kodėl vis dėlto ėmėsi griovimo darbų, pašnekovas atsakė: „Specialiajame plane parašyta, kad menkaverčiai pastatai ir jo elementai gali būti griaunami. Tokia kaip ir išimtis. Niekas man nepateikė sąvokos „menkavertis“ išaiškinimo. Mano teisininkai padarė logišką išvadą: jei pastatas nėra kultūros vertybė, jo būklė – avarinė, medinio namo gyvenimo trukmė pagal STR – 60 metų, o šiam namui – 89 metai, – pastatas gali būti menkavertis.“
Neva išstudijavę įstatymus, teisininkai vilos savininkui paaiškino, kad jei statinys nėra ypatingas, nėra kultūros paveldas, griovimo leidimas nėra būtinas.
Nustatė savavališką statybą
Pernai metais spalio 14 dieną gavus skundą ir pradėjus analizuoti gyvenamojo namo statusą paaiškėjo, kad nors griaunamas statinys Kultūros vertybių registre neįregistruotas, tačiau jis patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno Žaliakalnio 1-ąją teritoriją, ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-444 patvirtintame specialiajame plane yra pažymėtas kaip vertingas pastatas.
Gavę kultūros paveldo institucijų išvadas, kad šis namas vertintinas kaip kultūros paveldo statinys ir jam taikoma apsauga, Statybos inspekcijos pareigūnai 2020 m. spalio 16 d. savininkui surašė savavališkos statybos aktą dėl savavališkai atliekamų namo griovimo darbų ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų.
2020 m. spalio 28 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyta atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, o 2021 m. sausio 7 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus –pateikti statinio ekspertizės aktą, suderintą su Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys; vykdyti statinio ekspertizės rangovo nurodytus reikalavimus, statinio ekspertizės akte (išskyrus griovimo darbus); būtinųjų veiksmų privalomojo nurodymo vykdymui imtis nedelsiat ir apie privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymą informuoti Statybos inspekciją.
Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje minėtas vilos savininkas pateikė ieškinį Statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.
Vila Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje iškilo 1928 m., jos fasadas pasižymėjo tam metui būdinga art deco išraiška, išsiskyrė gražiai įkomponuotu išraiškingu bokšteliu. Vila išskirtinė ir memorialine prasme.