Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„JGK statyba“ iš valstybės neatgaus 1,7 mln. eurų žalos už sklypą Pilaitėje

Teismai pagrįstai atmetė nekilnojamojo turto bendrovės „JGK statyba“, jos bendraturčio bei vadovo skundą dėl 1,72 mln. eurų žalos – tiek jie siekia prisiteisti iš valstybės už neišnuomotą teritoriją Vilniuje, Pilaitėje.
Miškelis šiaurinėje Pilaitės dalyje
Pilaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Taip rugpjūčio 4 dieną nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), atmetęs „JGK statybos“, įmonės bendraturčio Jurijaus Guselnikovo ir vadovo Anatolijaus Kruglikovo skundus dėl šių metų balandžio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo.

„Atrankos kolegija (...) sprendžia, kad skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti (...) teisiniais argumentais, o šiuo atveju argumentais nepagrindžiama“, – rašoma LAT nutartyje.

Teismas paliko galioti pernai liepos 9 dieną Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą atmesti „JGK statybos“, jo bendraturčio ir vadovo pretenzijas dėl žalos atlyginimo.

Teisme „JGK statyba“ siekė prisiteisti 866 tūkst. eurų tiesioginių, 605 tūkst. eurų netiesioginių nuostolių ir 70 tūkst. eurų žalos, J.Guselnikovas – 73,6 tūkst. eurų turtinės ir 50 tūkst. eurų neturtinės žalos, o A.Kruglikovas – 50 tūkst. eurų neturtinės žalos už suvaržytas galimybes naudotis sklypu, ilgo bylinėjimosi, žalos verslui ir asmeniniam gyvenimui.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad 1990-aisiais Vyriausybė perdavė Jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai 42,8 ha ploto sklypą. „JGK statyba“ teigia esanti direkcijos teisių perėmėja, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis su ja nebuvo pasirašyta.

1996 metais Vilniaus rajono savivaldybė sumažino teritoriją iki 33 ha, nes 9,8 ha dalis buvo rekreacinė, todėl jos negalima užstatyti. 2000 metais įmonei išnuomota 6,3 ha ploto sklypo dalis, ji taip pat siekė išsinuomoti ir likusią 26,7 ha dalį, tačiau to padaryti nepavyko.

Po ne vienerius metus trukusių teismų konstatuota, jog tarp valstybės ir bendrovės buvo susiklostę nuomos santykiai, kurie pasibaigė 2000-aisiais.

2007-aisiais dalį teritorijos Nacionalinė žemės tarnyba grąžino buvusiems savininkams, šiuo metu ją valdo kiti savininkai, kurie, kaip skelbė portalas 15min, teritorijoje planuoja plėtrą, nors tam priešinasi vietos bendruomenė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?