Po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi, J.Valančiūnui su M.Katelynu pavyko įrodyti, kad jiems įsiūlytas sklypas draustinyje buvo probleminis, o sklypo pardavėjai neturi teisės sau pasilikti solidų avansą, sumokėtą žinomo krepšininko ir jo bičiulio.
Tai 15min patvirtino M.Katelynas. Buvęs krepšininkas teigė iš advokatų sulaukęs žinių apie sėkmingą ginčo baigtį. Teismo sprendimo detalių pašnekovas teigė kol kas nežinantis.
„Lyg tai laimėjom. Nieko nežinau, žinokit, kaip ten yra. Tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – sakė M.Katelynas.
Detalesnę informaciją pateikia J.Valančiūnui su M.Katelynu atstovaujanti advokatų kontora „Triniti“. Advokatai nurodo, jog už sklypą sumokėtas 130 tūkst. eurų avansas, Vilniaus apygardos teismo sprendimu, turi būti grąžintas. Be to, teismas patenkino reikalavimą priteisti procesines 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
„J.Valančiūnas ir M.Katelynas prieš pirkdami žemės sklypą kreipėsi dėl šio turto įvertinimo – t.y. vertinome, ar toks sklypas tinkamas gyvenamųjų namų statybai, nes pirkėjai sklypą ketino įsigyti būtent šiam tikslui. Atlikus teisinį patikrinimą ir įvertinus visas aplinkybes, pirkėjams nepavyko susitarti su pardavėjais dėl esminių sutarties sąlygų, todėl derybos nutrūko. Teismas patvirtino, kad pirkėjai elgėsi sąžiningai viso proceso metu, nepažeidė jokių susitarimo sąlygų ir jiems turi būti grąžintas sumokėtas avansas“, – teigia „Triniti“ partneris Deivis Valiulis.
Vilniaus apygardos teismo praėjusių metų sausio 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį atsakovų turtą, pinigines lėšas ir turtines teises) paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Sklypo pardavėjai – Darius Zabita, Agnė Skinderskytė ir Vytautas Borcakas – dar turi 30 dienų terminą Vilniaus apygardos teismo sprendimo apskundimui. Ar jie skųs sau nepalankų verdiktą, kol kas nežinoma.
Sklypas iš niekur
Už sklypą Aukštagirio gatvėje J.Valančiūnas su M.Katelynu sumokėjo solidų 130 tūkst. eurų avansą. Į sandorį įsigilinę pirkėjai suprato perkantys katę maiše ir susitarimą nutraukė. Tačiau sklypą Lietuvos rinktinės „centrui“ su bičiuliu parduoti bandę jo savininkai atsisakė grąžinti avansą, tad ginčas persikėlė į teismo salę.
Kaip jau skelbėme, sklypo atsiradimo aplinkybės – daugiau nei mįslingos. Draustinyje esantis didelis žemės plotas priklausė valstybei, bet tapo privačiu sklypu, jame įregistravus statinius. Dar iki 2012 m. vidurio šioje teritorijoje nebuvo registruoti jokie statiniai, tačiau tada teritorijoje atsirado „gyvenamasis namas“ ir net 7 pagalbiniai statiniai. Iš tiesų tai yra sovietmečiu pradėtų statybų, vargiai primenančių gyvenamąją statybą, liekanos.
Kad J.Valančiūnas su M.Katelynu negalėjo sklype plėtoti statybos, mano ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.
„Klausimas kyla, ar apskritai šioje vietoje galimos statybos. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą draustiniuose galima statyti pastatus esamose arba buvusiose sodybose. O čia buvusi kokia tai grunto valymo ar surinkimo įmonė, ar dar kažkas panašaus. Tad geriausia būtų ją likviduoti. Nebent nauja sodybos pastatų statybos galimybė būtų numatyta bendrajame plane. Bet kokiu atveju galima tik sodybos pastatų statyba“, – teigė R.Baškytė.
Keisti viražai Vilniaus savivaldybėje
Sklypo istorija šešėlį meta ir ant Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės.
Būtent A.Vaitkunskienės sprendimu šiame sklype trissyk – nuo 9 iki 28,6 proc. – padidintas maksimalus leidžiamas užstatymo intensyvumas. Tačiau Vilniaus savivaldybė laikosi pozicijos, esą direktorės sprendimas su įstatymais neprasilenkia.
