„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Jonas Valančiūnas vos netapo žemgrobiu: įtariama įžūli afera

Jonui Valančiūnui gynyboje ne visada sekasi, bet tokio priešininko Lietuvos rinktinės „centras“ dar nėra turėjęs. Vienas sprendimas brangiausiai apmokamą Lietuvos krepšininką galėjo priversti gintis nuo kaltinimų dalyvavus žemgrobystėje.
Jonas Valančiūnas ir Eglė Valančiūnienė
Jonas Valančiūnas turbūt džiaugiasi nenusipirkęs sklypo Vilniaus draustinyje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tokia informacija aiškėja iš duomenų, kuriuos surinko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai, aiškindamiesi, kaip Vilniaus draustinyje atsirado sklypas, kurį jo savininkai mėgino parduoti J.Valančiūnui ir jo bičiuliui Mindaugui Katelynui.

Žemė vienur, duomenys – iš kitur

Kaip 15min jau rašė, dar prieš keletą metų J.Valančiūnui su M.Katelynu įsiūlytame sklype oficialiai nebuvo nieko. Ten nebuvo registruota jokios privačios nuosavybės, kai staiga Registrų centre atsirado įrašas apie privataus asmens valdomus statinius. Juos įgijusi trijų asmenų grupė pastatų pagrindu įgijo ir didelį sklypą – daugiau nei pusę hektaro gyvenamosios paskirties žemės draustinyje. O dabar aiškėja daugiau nei įdomios menamų statinių atsiradimo aplinkybės.

Visų pirma, VTPSI nustatė, kad pastatų registravimui pasitelktas dokumentas niekaip nesusijęs su J.Valančiūnui ir M.Katelynui siūlytu sklypu Aukštagirio g. 31.

„Pažymoje, išduotoje pastatams, nurodyti adresas ir sklypo kadastrinis numeris yra greta esančio sklypo, t.y. Aukštagirio g. 29“, – teigiama 15min gautame VTPSI rašte Vilniaus miesto tarybos Antikorupcijos komisijai.

Regia.lt nuotr./VTPSI nustatė, kad statinių registravimui Aukštagirio g. 31 (sklypas dešinėje) panaudoti gretimo sklypo duomenys
Regia.lt nuotr./VTPSI nustatė, kad statinių registravimui Aukštagirio g. 31 (sklypas dešinėje) panaudoti gretimo sklypo duomenys

VTPSI atstovė Vida Aliukonienė 15min patvirtino, kad inspekcija aptiko būtent tokias keistenybes, nagrinėdama sklypo Aukštagirio gatvėje atsiradimo aplinkybes. Pasak jos, tokio dokumento pagrindu pastatai negalėjo būti įregistruoti. Tačiau įvyko būtent taip.

Pasirašė vėliau atleistas pareigūnas

Anot VTPSI, minėtoje pažymoje įtvirtinta, neva sklype vykdomas dar 1989 m. parengtas „individualaus gyvenamojo namo projektas“. Dokumentą, kuriame teigiama, neva šis projektas vykdomas „be nukrypimų“, patvirtino VTPSI darbuotojas Algirdas Juškėnas, šiuo metu inspekcijoje jau nebedirbantis.

Paklausta, dėl ko nutrūko A.Juškėno karjera Statybų inspekcijoje, V.Aliukonienė nurodė, kad 2014 m. kovą nustatyta, kad jis „netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas valstybės tarnautojo pareigas“. Kokie pažeidimai padaryti, VTPSI atstovė nedetalizavo, tačiau nurodė, kad tarnautojui skirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo. Anot V.Aliukonienės, A.Juškėno atleidimas su sklypu Aukštagirio gatvėje nesusijęs.

Patikrinę oficialius duomenis, VTPSI specialistai konstatavo, kad prie dokumentacijos nepridėta nei menamo statybos leidimo kopija, nei paties projekto kopija. Ar tokie dokumentai buvo pateikti minėtam VTPSI pareigūnui, parengusiam žemės užvaldymui reikalingą pažymą, nežinoma.

Popieriuje egzistuojančio namo nepamatė

15min jau skelbė, kaip atrodo statiniai, kurių pagrindu suformuotas privatus sklypas Aukštagirio gatvėje. Turbūt sovietmečiu pradėtų bei taip ir nebaigtų statybų liekanos vargiai primena gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais – tokia oficiali VTPSI pozicija.

„Dėl ganėtinai didelių matmenų ir išdėstymo konfigūracijos kelia abejonių statinių paskirtis (individualus gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai). Statinių pamatų įrengimo tiksli data nežinoma, kaip ir nežinomi šių pastatų statytojai bei kada ir kokiu būdu jie buvo privatizuoti ir perpardavinėjami“, – teigiama dokumente.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sklypas sostinės Aukštagirio gatvėje

VTPSI šiuo metu svarsto galimybę dėl sklypo Aukštagirio gatvėje atsiradimo aplinkybių kreiptis į prokurorus, prašant pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, t.y. siekti žemės sugrąžinimo valstybei. Pasak V.Aliukonienės, šiam sprendimui priimti dar reikia aibės papildomų duomenų: pastatų atsiradimo istorijos, susijusios dokumentacijos ir kitos informacijos, kurios surinkti Statybų inspekcija savarankiškai nepajėgė.

„VTPSI, siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti turimus su statiniais sklype Aukštagirio g. 31, Vilniuje, susijusius dokumentus. Kreipimosi į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo klausimas bus svarstomas, išnagrinėjus iš savivaldybės ir Registrų centro gautus atsakymus. Apie priimtą sprendimą galėsime informuoti“, – aiškino V.Aliukonienė.

Advokatas: J.Valančiūnas galėjo pavirsti žemgrobiu

Susipažinęs su 15min pateikta informacija, J.Valančiūnui su M.Katelynu teisme atstovaujantis advokatų kontoros „Triniti“ partneris Deivis Valiulis pripažino, jog tokio sklypo įsigijimas jo klientams galėjo tapti dar didesniu rūpesčiu, nei avansas, dėl kurio atgavimo jie šiuo metu bylinėjasi.

Advokatų kontoros „Triniti“ nuotr./Advokatas Deivis Valiulis
Advokatų kontoros „Triniti“ nuotr./Advokatas Deivis Valiulis

„Sklypas Aukštagirio gatvėje buvo suformuotas įregistravus statinius, kurių eksploatavimui reikalinga žemė. Jei būtų nustatyta, kad statiniai įregistruoti neteisėtai, kiltų ir sklypo suformavimo teisėtumo klausimas. Tai reiškia, kad, tikėtina, jog sklypo suformavimas būtų pripažintas neteisėtu, o žemė galimai būtų grąžinta valstybei. Jei mūsų klientas būtų įsigijęs sklypą, kurio suformavimas ir išpirkimas iš valstybės būtų pripažintas neteisėtu, tai galimai būtų turėję įtakos ir naujo pirkėjo teisėms, o patirtos žalos atlyginimo tektų ieškotis iš buvusių savininkų“, – aiškino D.Valiulis.

Advokatas neatmeta galimybės kreiptis į prokurorus dėl galimai padaryto nusikaltimo, užvaldant žemę, kurios vos nenusipirko Lietuvos rinktinės „centras“ ir jo bičiulis.

„Šiuo metu klientų interesus giname civiline tvarka ir kol kas tam nematome kliūčių. Tačiau neatmetame galimybės, kad esant poreikiui, galime kreiptis į prokuratūrą bei klientų interesus ginti baudžiamąja tvarka“, – reziumavo D.Valiulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“