Iki 2021 metų už 3 mln. eurų, gautų iš Europos Sąjungos, buvusiame jūros kadetų mokyklos pastate būtų įrengta ekspozicija, erdvės lankytojams ir nacionalinio parko direkcijai.
Tačiau 200 vietos gyventojų surinko parašus, prašydami nekeisti mokyklos pastato ir, jei įmanoma, apsvarstyti lankytojų centrui kitą galimą vietą.
„Prašoma stabdyti veiksmus, galbūt labiau išdiskutuoti, atkreipti dėmesį į mūsų argumentus, pasiūlymus“, – BNS sakė vienas iš kreipimosi iniciatorių, skulptorius Albertas Danilevičius.
Jis teigia, kad parašų būtų galima surinkti ir daugiau, tačiau tikimasi, kad ir tiek užteks, jog bendruomenė būtų išgirsta.
„Man atrodo, kad Neringai labai didelių patalpų lankytojų centrui nereikia, nes tai yra labai sezoniškas dalykas“, – kalbėjo skulptorius.
A.Danilevičius pabrėžia neprieštaraujantis, jog pastate įsikurtų lankytojų centras, bet teigia, jog mokyklos pastatas turėtų būti išsaugotas toks, koks yra dabar.
Juodkrantiškis taip pat siūlo svarstyti galimybę lankytojų centrą statyti kitur.
„Tada mes turėtume du pastatus vietoj vieno“, – pastebėjo jis.
A.Danilevičius bendruomenės pasirašytą prašymą įteikė savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) atstovams, jis taip pat turėtų pasiekti Valstybės kontrolę ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.
Įsikurs ekspozicija, biblioteka, administracija
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija šiuo metu vienintelė neturi lankytojų centro, kurį turėti tokiems parkams privalu.
Jį norėta statyti Juodkrantės Gintaro įlankoje, tačiau tam nepritarė Kultūros paveldo departamentas ir šis planas žlugo.
Pasak KNNP, idėja šiam tikslui išnaudoti Juodkrantės mokyklą kilo Vyriausybėje.
Lankytojų centre planuojama moderni parko vertybes vaizduojanti 300 kvadratinių metrų ekspozicija, kino salė, biblioteka-skaitykla, 100 vietų konferencijų salė ir edukacinės patalpos.
„Viena ekspozicija bus pagrindinė, kita – kintanti, interaktyvi ekspozicija. Bus nedidelė biblioteka-skaitykla su vaizdu į marias, kur bus galima pasiskaityti leidinių apie Kuršių neriją, istoriją. Turime tikrai labai daug ir senų, ir naujų knygų“, – BNS sakė KNNP direktorė Aušra Feser.
Ji viliasi, kad čia žmonės susirinks turiningai praleisti laiko, kai lauke bus prastas oras.
Pastate taip pat įsikurs KNNP administracija. Numatytos ir patalpos, skirtos bendruomenei.
„Viena pastogė lieka įvairiausiems užsiėmimams, edukacijoms, darbui su grupėmis ir bendruomene“, – sakė A.Feser.
Ji pabrėžia, kad esamas pastatas, skirtingai nei teigia kai kurie idėjos priešininkai, bus ne nugriautas, o rekonstruotas.
„Bus griaunama tik vidutinė dalis, kuri jungia sporto salę su mokyklos korpusu. Ji šiek tiek išplatėja. Visas kitas pastatas lieka, jo forma nepasikeis“, – žadėjo KNNP vadovė.
Pasak jos, keisis tik pastato fasadas: baltą tinką keis medinės detalės.
„Juodkrantės širdyje pastatas turėtų derėti prie senųjų vilų, apdailoje turėtų būti kuo daugiau medžio. Jis bus labiau priartintas prie aplinkos. Šis pastatas atitiko mokyklos vaizdą, mes norėtume, kad iškart matytųsi, kad tai susiję su Kuršių nerijos pažinimu, gamta“, – sakė ji.
A.Feser sako, kad centro statybą stipriai riboja laikas, nes į pabaigą eina finansavimo periodas.
Gyventojams skaudžiausia, kad neteks vietų sportuoti
Kuriant lankytojų centrą, jo ekspozicija bus įkurta buvusioje mokyklos sporto salėje. Taip pat bus panaikinta šalia mokyklos buvusi krepšinio aikštelė.
Būtent ši netektis gyventojams skaudžiausia.
„Nerimas yra nemažas, kad gyvenvietė praranda galimybę turėti sporto salę uždaru stogu ir sporto aikštynas bus naikinamas. Ateityje lyg žada, kad bus kažkur kitur, bet pažadų mes turime daug“, – BNS sakė Juodkrantės bendruomenės vadovė Sandra Berletaitė.
Nerimas yra nemažas, kad gyvenvietė praranda galimybę turėti sporto salę uždaru stogu ir sporto aikštynas bus naikinamas. Ateityje lyg žada, kad bus kažkur kitur, bet pažadų mes turime daug, – BNS sakė Juodkrantės bendruomenės vadovė Sandra Berletaitė.
Pasak jos, idealiu atveju, bendruomenė norėtų išsaugoti ir mokyklos pastatą bei jo teikiamus privalumus, ir turėti lankytojų centrą, tačiau šiuo atveju galimybė suteikiama tik tarp vieno arba kito.
Ji sakė, kad tarp juodkrantiškių esama įvairių nuomonių: dalis palaiko A.Danilevičiaus poziciją, jog pastatas turėtų išlikti mokykla ir bendruomenės centru, kiti džiaugiasi, jog čia įsikurs parko lankytojų centras.
A.Feser pripažįsta, kad vietų sportuoti panaikinimas – „pagrindinis susikirtimo taškas“ su vietos bendruomene. Tačiau, jos teigimu, sporto aikštelė nedera prie centrinės Juodkrantės dalies aplinkos.
„Mūsų nuomone, kur yra senamiestis, pačios gražiausios vilos, ta krepšinio aikštelė – dabar jeigu ją kas nors projektuotų ten, tikrai niekada nesuderintų“, – sakė ji.
Vis dėlto, pasak KNNP vadovės, nors esama skirtingų nuomonių, su bendruomene vyksta pozityvus bendravimas.
„Aišku, mums tikrai labai skaudu, nes su A.Danilevičiumi bendraujame labai seniai, bet esame įsitikinę, kad būtent Juodkrantėje tokio pastato, tokios institucijos atsiradimas, kaip tik būtų bendruomenių susibūrimo vieta ir esame pasiruošę bendrauti, vietos viskam užteks“, – sakė A.Feser.
Meras: tai proga sutvarkyti apleistą pastatą
Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad mokyklos pastato perdavimas – proga sutvarkyti pastatą, kurio būklė visą laiką blogėja, o jo išlaikymas tenka savivaldybei.
„Mano nuomone, savivaldybė turėtų atsakingai valdyti turtą ir ateinančioms kartoms nepalikti pastato visiškai suniokoto, kad ateinanti taryba galvotų, iš kur gauti pinigų, kad jį sutvarkyti, nes sutvarkymui reikia be galo daug pinigų“, – teigė jis.
Pasak mero, patys gyventojai dažnai kelia klausimą dėl šio pastato būklės ir sutvarkymo. Tuo tarpu savivaldybės galimybės – ribotos, o prioritetas teikiamas vaikų darželio Juodkrantėje sutvarkymui.
D.Jasaitis pastebėjo, kad dalis besipriešinančiųjų pastato pertvarkymui yra tiesiogiai asmeniškai suinteresuoti, nes šiuo metu naudojasi šiomis patalpomis.
„Tie žmonės, kurie turi raktus nuo patalpų, eina, renka parašus“, – sakė meras.
Jis pripažino, kad salės netektis yra skaudi juodkrantiškiams. Tuo tarpu atvira lauko aikštelė jau yra įrenginėjama.
„Didžiausias klausimas – vidinė sporto salė. Tikrai palaikau, deramės su visais, kur tai galėtų atsirasti. Šiai minutei sprendimo dar nėra“, – sakė D.Jasaitis.
Vis dėlto jis pastebėjo, kad salė yra Nidoje, kurią pasiekti juodkrantiškiams trunka apie dvidešimt minučių, o toks atstumas iki vietos pasportuoti būtų įprastas bet kuriame didmiestyje.
„Suprantu, kad kai gali ir su tapkėmis ateiti pažaisti, sutinku – puiku. Bet tai yra per didelė kaina dvidešimčiai žmonių pasmerkti investiciją į miestą“, – teigė meras.
Suprantu, kad kai gali ir su tapkėmis ateiti pažaisti, sutinku – puiku. Bet tai yra per didelė kaina dvidešimčiai žmonių pasmerkti investiciją į miestą, – teigė meras.
Pasak jo, pastato neperdavus KNNP, ilgainiui jį tiesiog tektų parduoti.
Vaikų Juodkrantėje trūksta
Mokyklą siekiantys išsaugoti juodkrantiškiai taip pat pabrėžia, kad įkūrus lankytojų centrą jos pastato vietoje, ateityje bus užkertamas kelias atkurti Juodkrantės mokyklą.
„Jeigu jų sutartis yra dvidešimčiai metų, po dvidešimties metų gal bus reikalinga mokykla?“, – svarstė A.Danilevičius.
Jis priminė, kad mokyklą renovuojant į ją buvo įdėta daug lėšų, todėl sprendimas ją vėl perstatyti – jų švaistymas.
A.Feser sako, kad jeigu atsirastų poreikis po dvidešimties metų atkurti mokyklą, tam būtų galima pritaikyti vieną iš lankytojų centro korpusų.
Vis dėlto tokia perspektyva ji abejoja.
„Kai yra mokykloje vos keli vaikai, jau ir tada, kai dar ta mokykla buvo, daug kas vežė mokinius į Klaipėdą, nes tiesiog vaikams reikia vaikų, vaikams turi būti ugdymo, bendravimo kokybės. Šito Juodkrantė tokioje mažoje gyvenvietėje užtikrinti negali ir vargu, ar kada nors galės“, – sakė A.Fesser.
Sprendimą perduoti buvusią Liudviko Rėzos mokyklą KNNP patikėjimo teise Neringos taryba priėmė pernai. Uždaryta mokykla buvo valdoma Neringos gimnazijos, o jos pastate vykdavo įvairūs bendruomenės renginiai.
Pastate veikusi L.Rėzos kadetų mokykla buvo uždaryta 2014 metais. Toks sprendimas priimtas nepavykus pastatyti bendrabučio prie šios mokymo įstaigos.
Juodkrantės mokykla savo istoriją skaičiavo dar nuo 1743 metų. Baltų plytų priestatas prie originalaus pastato buvo pastatytas 1966 metais, 2000 metais mokykla buvo rekonstruota, o 2006 metais čia įkurta kadetų mokykla.
Senajame mokyklos pastate šiuo metu veikia parodų namai.
