Po antradienį vykusio pirmo platesnio pasitarimo šia tema Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS sakė, kad pilį būtų galima atgaivinti per porą metų. Jurbarko rajone esančio Raudonės miestelio bendruomenės atstovai savo ruožtu aiškina, kad svarbu plėtoti ne tik apgyvendinimo, bet ir užimtumo paslaugas, pramogas.
„Aš noriu pabrėžti tai, kad mums labai svarbu, jog pradinei idėjai būtų pritarta iš apačios, iš bendruomenės“, – po diskusijos su „Verslios Lietuvos“, „Investuok Lietuvoje“, Turizmo departamento, aplinkinių rajonų savivaldybių valdžios atstovais ir vietos gyventojais BNS sakė S.Mockevičius.
Anot jo, iš pilies baigiant išsikelti čia ilgus metus veikusiai mokyklai, pastate kitos veiklos intensyviau galėtų būti rengiamos jau nuo šio rugsėjo, o didesni pilies pritaikymo apgyvendinimui ar maitinimui darbai galėtų trukti porą metų. Tam numatoma ieškoti investuotojo.
„Dabar mes turime viską, kas buvo išsakyta, sudėlioti ir artimiausiu metu parengti koncepciją, kurią platinsime ieškodami investuotojų. Ten sudėsime kiek galima tiksliau – ko mes siekiame, kokių reikia darbo vietų, kiek norime turistų matyti, kokio pobūdžio. Koncepciją rengs arba savivaldybė, arba samdysime profesionalus. Turbūt rugpjūčio 29 dieną yra tarybos posėdis, tai iki to laiko bent jau reikėtų žinoti pagrindinius dalykus: ką mes darysime, kas rengs studiją“, – pasakojo meras.
Pastaruoju metu didžioji dalis pilies patalpų buvo skirta mokyklai, tačiau ji iš čia jau baigiama iškelti – pasak mero, likę tik techniniai dalykai, kurie iki rudens bus baigti. Pilies patalpose šiuo metu dar veikia vietos bendruomenės naudojamos salės.
„Realiai pilis yra puikios būklės, jau nuo rugsėjo ten bus galima rengti konferencijas, koncertus, šventes (...), labai tikiu, kad tikrai atsiras susidomėjimas tų, kurie įžvelgia verslo nišą, tikrai galima naudotis jau tuo, kas dabar yra. O didesnis vidaus pertvarkymas turbūt galimas per gerus pusantrų metų, nes išorinių grandiozinių darbų nereikia. Kita vertus, dar užtruks paties parko tvarkymas (...). Manau, kad 2020 metų vidury turėtų viskas visu pajėgumu funkcionuoti“, – dėstė S.Mockevičius.
Raudonės pilyje vykusiame renginyje antradienį taip pat dalyvavęs Raudonės bendruomenės centro pirmininkas Vytas Urbštas savo ruožtu pabrėžia būtinybę ne tik apgyvendinti, bet ir turiningai užimti turistus.
„Ką žmogus gali veikti kaime, jeigu tame kaime nieko nėra? Mes šiuo metu galime pasiūlyti tiktai kūdroje karosų pažvejoti. Nežinau, ką žmogus atvažiavęs nakvynei su šeima čia gali veikti. Sutinku, kad maitinimas reikalingas, bet nakvynė arba net SPA paslaugos pilyje, kas buvo pasiūlyta, aš manau, kad netinka“, – BNS pasakojo V.Urbštas.
Jo manymu, pilis būtų tinkama vieta seminarams, stovykloms.
„Bet investuoti didžiulius pinigus viešbučio įrengimui – nežinau. Tie, kurie turi daug pinigų, jie mažiausiai leidžia, nežinau, kada čia investuotą milijoną atsiimtum. Bendruomenė tai tikrai nieko prieš, kad ir tas viešbutis būtų, bes jis nepasiteisins. Mes tam turime kaimo sodybas“, – svarstė Raudonės bendruomenės centro pirmininkas.
Kaip yra pasakojęs meras, pati savivaldybė pilį matytų kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų vietą su patalpomis konferencijoms ir kitiems renginiams.
„Didžioji dalis turėtų būti apgyvendinimo kambariai, maitinimo vietos. Bet, be abejo, reikia išnaudoti ir tai, ką turi pati pilis, jinai visgi neturėtų būti tik vieta pavalgyti ir išsimiegoti, ji tikrai yra graži“, – prieš antradienio renginį svarstė S.Mockevičius.
Žmonės į pilies bokštą gali pakilti ir dabar. Mero teigimu, per metus čia apsilanko apie 15 tūkst. turistų.
S.Mockevičiaus aiškinimu, Lietuvos ar užsienio verslininkus investuoti į pilį galėtų paskatinti tai, kad Raudonės parko aplinka bus tvarkoma Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu vyksta parko tvarkymo projektavimo darbai, iš viso aplinkai tvarkyti gauta beveik 1 mln. eurų parama.
Kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas, iki XVI amžiaus Raudonė buvo karališkasis dvaras, o XVI amžiaus pabaigoje iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas pastatė Raudonės pilį. Ją pritaikydami savo poreikiams keitė ne tik Kiršenšteinai, bet ir vėlesni jos šeimininkai. Ji nukentėjo kelių gaisrų metu ir per pasaulinius karus. Pilis 1959–1968 metais restauruota. Raudonės pagrindinė mokykla čia veikė nuo 1959 metų.
