D.Zubrys pripažino, kad tokios vertės nekilnojamasis paveldas retai parduodamas iš pirmo karto, tad gali prireikti ir kelių varžytinių, o pradinė kaina – kristi.
„Tai yra pirmosios varžytinės, jei kažkas tikrai domisi, paprastai parduodama antrosiose varžytinėse, kadangi kaina yra 40 procentų mažesnė. Pastatų būklė, galima sakyti, avarinė, visi statiniai – kultūros vertybės“, – sakė jis.
Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės, departamentas nesutinka su antstolių prašymu vieną vertingiausių Lietuvoje dvaro sodybų parduoti dalimis – leisti pastatus įsigyti skirtingiems savininkams.
„Nežiūrint į jos prastą būklę, tai yra vienas vertingiausių dvarų kompleksų Lietuvoje. Mūsų pozicija tokia, kad reikėtų laikytis kompleksiškumo, tai yra, kad geriausia, kad pastatai atsidurtų vienose rankose“, – BNS sakė D.Varnaitė.
Anot jos, šiuo metu KPD neturi duomenų, kad pastatų būklė blogėtų. Prieš kelerius metus konstatuota, kad dvaro sodybos valdytojai buvo apleidę pastatus, bet sodybos būklė buvo stabilizuota – užsandarinti pastatų įėjimai, langai, iš dalies sutvarkyta lietaus nuotekų sistema, pastatai apsaugoti nuo vandalizmo.
D.Varnaitė pabrėžė, kad būsimieji dvaro savininkai galėtų pretenduoti į valstybės paramą – dalinę kompensaciją už paveldosauginių tyrimų, projektavimo ar net pačius tvarkymo darbus. Taip pat galima dar siekti ir europinės paramos.
„Matome didžiulę perspektyvą, nes tai yra objektas, kuris ir pagal savo vertę, ir geografiniu požiūriu – tai yra Panemunių maršrute esanti sodyba – yra vertingas. Neabejoju, kad ji tikrai atgis. Tai rodo ir kiti pavyzdžiai. Prisiminkime Lentvario pavyzdį, kiek daug buvo visuomenės rūpesčio, ir paveldosaugininkų reikalavimų. Dabartinis savininkas imasi žygių, jau yra ir finansavimą gavęs, tikrai matosi šviesa tunelio gale“, – sakė D.Varnaitė.
1835 metais, iš grafų Tiškevičių Seredžiaus apylinkes įsigijus Burbų giminei, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutarė čia įkurti rezidenciją. XIX a. viduryje dešiniajame Nemuno krante ant kalvos jis pastatė prašmatnius rūmus su apžvalgos bokštu – belvederiu. Dvaro savininkas planavo Belvederio kaime pastatyti pirmąjį Lietuvoje cukraus fabriką, bet tam sutrukdė 1863-iųjų sukilimas.
Dvare XIX a. pabaigoje įkurtas žirgynas, pirmaisiais XX amžiaus metais vyko vaidinimai, chorų pasirodymai. Dvaras nusiaubtas Pirmojo pasaulinio karo metais, tarpukariu čia veikė pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, po Antrojo pasaulinio karo čia veikė Pienininkystės, vėliau – Žemės ūkio technikumas, bitininkystės ir sodininkystės mokykla.
Dvaras privatizuotas 2005-aisiais.