Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ką daryti, kad namo statybos netaptų mūšio lauku?

Kuris lietuvis nepasvajoja apie nuosavą namą, juo labiau, kad ir senolių priesakas byloja apie būtinybę tokią gyvenamąją vietą savo šeimai sukurti? Tačiau svajonės svajonėmis, o realybėje neretai šis procesas virsta į vienas po kito sekančių nesusipratimų grandinę.
Statybininkai, statybos, remontas. statybininkas
Ką daryti, kad namo statybos netaptų mūšio lauku? / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Namo statyba – sudėtingas ir daugialypis kūrybinis procesas, kurio statytojai-savamoksliai retai neįvertina, todėl pasitaiko ir situacijų, kai likus mėnesiui iki suplanuotų įkurtuvių, užsakovai vis dar sėdi ant ką tik išlietų namo pamatų.

Kiekvienas namo statytojas-savamokslis, prieš žengdamas pirmuosius žingsnius nuosavų namų link, privalo žinoti, kad statant namą teks priimti sprendimus susijusius su projektavimu, inžinerinių sprendimų pasirinkimu, sąmatos sudarymu ir darbų vykdymu bei atlikto darbo kokybės kontrole. Taigi šiek tiek apie kiekvieną atskirai.

Žingsnis Nr. 1 – namo projektas

Sėkmingoms namo statyboms būtini trys kertiniai akmenys – projektai, projektai ir dar kartą projektai. Kaip ir kiekvienas gaminys, pradedant montuojamu baldu, baigiant sudėtingu inžineriniu gaminiu (koks ir yra namas), pirmiausia turi būti detaliai suprojektuotas popieriuje.

„Kaip tie projektai turi atrodyti?“ – klausia potencialus užsakovas. Jie turi būti tokie, kad bent kiek geometrijoje ir matematikoje nusimanantis žmogus suvoktų, kas ten nubraižyta. 

Taigi, jei pasirinksite sumokėti už šią paslaugą minimalų rinkoje siūlomą atlygį, gausite bazinius brėžinius, kuriuos gamybininkai vadina „gaminio eskizu“ su gabaritiniais matmenimis. Tik atminkite, kad statyti namą pagal eskizus yra tas pats kaip kepti kepsnį, žiūrint į jo nuotrauką, o ne į receptą.

Prie brėžinių privalo būti naudojamų medžiagų specifikacijos ir suskaičiuoti jų kiekiai.

Šią paslaugą atlieka projektuotojai, projektų apimtis gali būti siaura („kažkas“ nubraižyta, beveik kaip nieko) ir plati, atitinkamai ir atlygis šiems specialistams priklauso nuo jų skirto laiko sąnaudų apimties.

Taigi, jei pasirinksite sumokėti už šią paslaugą minimalų rinkoje siūlomą atlygį, gausite bazinius brėžinius, kuriuos gamybininkai vadina „gaminio eskizu“ su gabaritiniais matmenimis.

Tik atminkite, kad statyti namą pagal eskizus yra tas pats kaip kepti kepsnį, žiūrint į jo nuotrauką, o ne į receptą. Būtina suvokti, kad projektavimo procese dalyvauja ne tik architektai, bet namo architektūrinio projekto, konstrukcijų, vėdinimo ir kondicionavimo, šildymo, kanalizacijos ir vandentiekio, elektros instaliacijos, vidaus dizaino projektuotojai ir tai turi ne mažesnę reikšmę kokybiškai ir valdomų kaštų statybai. 

Žingsnis Nr. 2 – inžineriniai, estetiniai ir ergonomikos sprendimai

Klinkerio plytelės ar dekoratyvinis tinkas ant fasado? Skarda ar čerpės ant stogo? Langus montuoti į mūrą ar į apšiltinimo sluoksnį? Daryti ar ne rekuperatorinę (priverstinė vidaus patalpų vėdinimo sistema) namo sistemą ar reikia kondicionierių? Visur montuoti šildomas grindis ar kombinuoti sistemą su radiatoriais? Geoterminis šildymas ar kieto kuro granulinis katilas? Ir tai tik maža dalis klausimų, į kuriuos turite atsakyti, priimdami su fasado, stogo, vidaus apdaila, konstrukcijomis ir kitoms inžinerinėmis galimybėmis susijusius sprendimus. 

Statybos proceso metu priimami sprendimai neretai išaugina sąmatą ir sukelia daugybę papildomų problemų.

Jeigu šie sprendimai priimami ne namo projektavimo stadijoje, tikėtina, kad vėliau teks prisiminti patarlę „šykštus moka du (o statybose net tris) kartus“.

Statybos proceso metu priimami sprendimai neretai išaugina sąmatą ir sukelia daugybę papildomų problemų.

Tarkime, vėliau apskaičiavus sąmatą paaiškėja, kad, pavyzdžiui, čerpių stogas užsakovui per brangus, todėl tenka rinktis skardą.

Jai montuoti užtenka mažesnio stogo nuolydžio, vadinasi, jeigu sprendimas būtų priimtas iš anksto, užsakovas sutaupytų bent kelis tūkstančius litų. Idealu, kai projektavimo darbai vyksta pasitelkus ir statybų darbų vadovą, jis kiekvieną dieną tiesiogiai „valdo sąmatą“ ir gali padėti susivokti, kokią įtaką skirtingi sprendimai turės statybų kaštams. 

Žingsnis Nr. 3 – sąmatos sudarymas

Neturinčio kompetencijos namo statytojo derybas su statybų rangovu galima palyginti su Viduramžių miesto burmistro ir samdytos kariuomenės karvedžio derybomis dėl miesto gynybos.

Prekyba užsiimantis burmistras, karines kovas matęs tik gražiuose paveiksluose ir riterių turnyruose, kietai derasi su karvedžiu dėl mažesnės paslaugos kainos, nesigilindamas, kiek ir kokios kompetencijos žmonių reikės ir kaip jie turės būti apginkluoti.

Karvedys yra priklausomas nuo burmistro lūkesčių ir bet kokiomis sąlygomis nori gauti darbą, todėl sutinka su siūloma mažesne kaina. Ir tik mūšiui prasidėjus burmistras pamato, kad samdomi „kareiviai“, tai iš pakampių surinkti kaimiečiai, dažniau savo rankose laikę vyno butelį, nei ginklą. 

Svarbu: norintys skaičiuoti tarpines, skirtingų galimų sprendimų palyginamąsias sąmatas projekto kūrimo stadijoje, turi būti išsirinkę statybininką, kuriuo pasitiki ir kuris atliks užduotis arba samdyti nepriklausomą patyrusį sąmatininką.

Vienas iš būdų kaip įmanoma geriau ir iš anksto numatyti statybų kainos ir kokybės santykį, yra apytikslės sąmatos sudarymas projektavimo etape.

Devyniais iš dešimties atvejų sąmatos apskaičiuojamos jau suprojektavus namą ir tik gavus nedžiuginančius rezultatus, ieškoma būdų kaip keisti situaciją jau statyboms prasidėjus.

Sprendimus priėmę  projekto kūrimo stadijoje, sąmatas gaus pagal šiuos sprendimus, todėl tik pateikus statybų darbų vadovui detalizuotus ir konkrečius uždavinius, galima tikėtis tikslių finansinių rodiklių, kuriuos bus galima lyginti.

Kitu atveju, „prisirinktų“ iš skirtingų statybos vadovų palyginamoji sąmatų analizė prilygsta būrimui iš kavos tirščių. Svarbu: norintys skaičiuoti tarpines, skirtingų galimų sprendimų palyginamąsias sąmatas projekto kūrimo stadijoje, turi būti išsirinkę statybininką, kuriuo pasitiki ir kuris atliks užduotis arba samdyti nepriklausomą patyrusį sąmatininką.

Pamatų, konstrukcijų iki stogo dangos sąmatą palyginti tiksliai gali apskaičiuoti bet kuris statybininkas, jei tik turi namo konstrukcijos brėžinius.

Tačiau kiek kainuos fasado, stogo apdaila, langai, inžinerinės sistemos, neturint išankstinių sprendinių, skaičiuojama įvertinus pigiausias medžiagas (kaip apskaičiuoti, tarkime, elektros instaliacijos ir šildymo sistemos kainą, jeigu nėra žinomi elektros taškų kiekiai ar kokia bus šildymo sistema?), todėl čia svarbu neapsigauti, nes suvokus, kad namas statomas sau, o ne parduoti, atsiranda kokybiškų medžiagų ir sprendimų poreikis.

Vyraujantis įsitikinimas, kad „statybininkai didina sąmatą“ yra klaidingas, nes daugumoje atvejų pats užsakovas statybos proceso metu norėdamas gauti geresnius kokybinius rezultatus taip padidina ir savo namo statybos sąmatą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Statybininkas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Statybininkas

Žingsnis Nr. 4 – vykdymas  ir kokybės kontrolė

Jeigu statybos yra tiesioginė darbo veikla, tuomet nekyla abejonių, kad namą racionalu statytis pačiam. Tačiau be patirties prisiimtos namo statybos projekto vadovo, darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo funkcijos, primeta ir moralinę bei finansinę atsakomybę už priimtus sprendimus.

Daugelis besistatančių namą pasirenka patys atlikti šias tris funkcijas ir tai daro manydami, kad sutaupys profesionalaus namų statytojo atlyginimą, visiškai neįvertindami gaunamų kokybinių rodiklių. Bėda ta, kad neturint patirties, nesuvokiama kaip įvertinti ar meistrų darbas atliktas kokybiškai, o tai nulems, ar bus sutaupyta namo eksploatacinių kaštų sąskaita, ar nereikės taisyti broko, ar netgi viską ardyti ir daryti iš naujo.

Kalbant apie broką, reikėtų plačiau aptarti pareigybę, kurios sąskaita individualių namų statyboje beveik visada taupoma, nors įstatymuose ji numatyta kaip privaloma – tai techninės dalies priežiūros vadovas.

Kalbant apie broką, reikėtų plačiau aptarti pareigybę, kurios sąskaita individualių namų statyboje beveik visada taupoma, nors įstatymuose ji numatyta kaip privaloma – tai techninės dalies priežiūros vadovas.

Geriausiai šį darbą atlieka nepriklausomi techniniai statybos prižiūrėtojai. Statant namą tenka priimti daug sprendimų, kurie nėra niekur aprašyti, taip pat dėl plačios kokybinių rodiklių interpretacijos daug sudėtingesnių nenormuotų sprendimų priimama pagal nerašytą geros statybos praktiką.

Taigi niekas neturės geresnės praktikos negu techninės dalies prižiūrėtojas, kuris kasdien dalyvauja keleto skirtingų objektų statybose ir turi profesionalią nuomonę apie visus statybos etapus.

Tikėdamiesi sutaupyti šios pareigybės sąskaita, rizikuoja „sutaupyti“ ir namo kokybę – siekiant turėti ilgaamžį ir nebrokuotą namą, vertėtų mastyti logiškai ir įvertinti, ar techninės priežiūros kaštus priskirti išlaidoms, ar pajamoms už neišleistus pinigus namo eksploataciniams kaštams ateityje padengti.

Tekstą parengė Linas Mikaila, UAB „Statybų studijų centro“ direktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?